Mardònijus (gr. Mardónios) ? 479 pr. Kr.Platajai, Persijos karvedys. Darėjo I Didžiojo žentas, Kserkso I svainis.
500–494 dalyvavo malšinant Mažosios Azijos jonėnų polių sukilimą. Inicijavo Graikijos užkariavimą, nes tikėjosi tapti jos satrapu (valdytoju). 492 jo vadovaujama Persijos kariuomenė, remiama laivyno, užėmė Taso salą, Trakiją, Makedoniją. Žygis buvo nutrauktas dėl audros, kuri sunaikino pusę persų laivyno, tuo pasinaudoję brigai (trakų gentis) padarė daug nuostolių persų kariuomenei. Mardonijus pateko į Darėjo I Didžiojo nemalonę ir buvo nušalintas.
486 pr. Kr. Persijos karaliumi tapus Kserksui I, Mardonijus vėl iškilo. 480 pabaigoje Kserksas I Mardonijų paskyrė Graikijos satrapu ir čia buvusios kariuomenės vadu. Mardonijus diplomatinėmis priemonėmis bandė suskaldyti graikų koaliciją (Atėnams siūlė sąjungą prieš Spartą). Atėnams atsisakius 479 pavasarį įsiveržė į Atiką, užėmė Atėnus ir sunaikino visa, kas buvo likę po 480 Kserkso I žygio.
Sužinojęs apie Spartos kariuomenės artėjimą pasitraukė į Bojotiją. Naudodamasis kavalerija siekė graikų kariuomenę atkirsti nuo vandens ir maisto šaltinių. Tai Mardonijui iš dalies pavyko, bet Platajų mūšyje jis žuvo, o persų kariuomenė buvo visiškai sumušta.