Marengo mūšis
Mareñgo mšis, Napoleono karų mūšis. Vienas Italijos kampanijos mūšių. Vyko Napoleonui Bonapartui kariaujant su II antiprancūziška koalicija (Austrija, Didžioji Britanija, Rusija, Turkija ir kitos). 1800 05 Napoleono Bonaparto kariuomenė įsiveržė į Austrijos užimtą Šiaurės Italiją, 06 13 dalis prancūzų kariuomenės (apie 28 000 žmonių, 14 pabūklų; vienas vadų – J. Muratas) įsitvirtino Pjemonte, Marengo kaime. 1800 06 14 prancūzus puolė keturiomis kolonomis išsirikiavę austrai (apie 30 000 žmonių, 100 pabūklų; vadas generolas M. von Melasas). Prancūzų ginkluotosios pajėgos buvo priverstos trauktis. Netrukus sulaukę pastiprinimo prancūzai netikėtai puolė pranašumą turinčius ir savo laimėjimu įsitikinusius austrus ir juos sumušė. Austrai neteko (žuvo ar buvo sužeista) 8000 žmonių; į nelaisvę pateko apie 4000 žmonių; jie prarado daug pabūklų. Prancūzų žuvo ar buvo sužeista 7000 karių. Austrijos kariuomenė buvo sugniuždyta ir demoralizuota; 1800 06 14 M. von Melasas pasiuntė pasiuntinius derėtis su Napoleonu Bonapartu dėl paliaubų. Napoleonas Bonapartas sutiko netrukdyti austrams trauktis iš Šiaurės Italijos, prancūzai įsitvirtino Italijoje.
1489