Margarità Anžù (Margaret of Anjou) apie 1430 03 23Pont-à-Mouson (Lotaringija) 1482 08 25Angers, Anglijos karalienė. Lankasterių giminės karaliaus Henriko VI žmona. Anžu kunigaikščio René I duktė, per Šimtametį karą (1337–1453) 1445 ištekinta už Henriko VI, kad sutvirtintų Anglijos ir Prancūzijos taiką. Dėl vyro silpnos sveikatos (sirgo psichikos liga) vyravo valdžioje. Dėl autokratiškumo tarp Anglijos diduomenės nebuvo populiari, didikai rėmė Jorko kunigaikščio Ričardo Jorkiečio kandidatūrą. Diduomenės planai žlugo gimus Margaritos Anžu sūnui Eduardui. 1455 tarp Jorkų ir Lankasterių kilo Baltosios ir Raudonosios rožių karai. Per kitus 16 metų Margarita Anžu naudojo Lankasterių finansinius ir karinius išteklius, kad garantuotų sūnaus teises į sostą. 1471 Jorkai nugalėjo Tewkesbury mūšyje, Eduardas žuvo. Sostas atiteko Ričardo Jorkiečio sūnui Eduardui IV, Margarita Anžu buvo įkalinta. Iš nelaisvės ją išpirko Prancūzijos karalius Liudvikas XI, išgavęs pažadą, kad už tai gaus jos valdas Prancūzijoje.
Johnas Talbotas Shrewsbury įteikia Margaritai Anžu ir Henrikui VI Shrewsbury knygą (Talboto meistro iliuminacija iš Talboto Shrewsbury knygos, 1444–45, Britų biblioteka)