Margarità Navariẽtė (Marguerite de Navarre), Margarità Angulemiẽtė (Marguerite d’Angoulême), Margarità de Valuà (Marguerite de Valois) 1492 04 11Angoulême 1549 12 21Odos (Aukštutinių Pirėnų departamentas), prancūzų rašytoja. Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I sesuo. 1509 ištekėjo už Alençono kunigaikščio Karolio, 1527 – už Navaros karaliaus Henriko II. Žymiausia to meto moteris – eruditė, poliglotė. Jos rūmai Navaroje buvo Renesanso kultūros centras ir persekiojamų protestantų prieglobstis, jame būrėsi rašytojai ir poetai. G. Boccaccio maniera parašytas svarbiausias kūrinys Heptameronas (Heptaméron 1558–59, fragmentas lietuvių kalba 1977) – vertingas renesanso epochos papročių dokumentas. Jį sudaro 72 novelės, kurių siužetas paremtas dvaro gyvenimu. Vyrauja harmoninga pasaulėjauta, gyvenimo džiaugsmo siekis. Kiekviena novelė baigiama autorės samprotavimais bei pamokymais; būdinga šiurkštaus jausmingumo ir saloninio rafinuotumo derinys. Dar parašė eilėraščių, poemų (rinkiniai Nuodėmingos sielos veidrodis / Miroir de l’âme pécheresse 1531, Princesių Ramunės ramunės / Les Marguerites de la Marguerite des princesses 1547), pjesių. Kūryboje renesansinė gyvenimo džiaugsmo idėja siejama su krikščioniškuoju panteizmu. Lietuvių kalba išleistas pjesių rinkinys Jėzaus Kristaus gimimas (2002).
-Navarietė; -Navarre
510