Margianà (gr. Margianē), istorinė sritis Vidurinėje Azijoje, Murgabo (graikiškai Margos) upės baseine (Turkmėnijos pietryčiai ir Afganistano šiaurė). Minima Avestoje ir Behistuno įraše. Svarbiausias miestas – Mervas (dabar Turkmėnija).
Istorija
Nuo trečio–antro tūkstantmečio prieš Kristų regione jau plėtota žemdirbystė. 6 a. pr. Kr. jį užkariavo Kyras II Didysis, Margiana tapo Achaimenidų imperijos satrapija. 522 pr. Kr. čia prasidėjo sukilimas, kurį 521 numalšino Darėjas I Didysis. 4 a. pr. Kr. 3 dešimtmetyje Margiana buvo prijungta prie Aleksandro Makedoniečio imperijos. Po jo mirties (323 pr. Kr.) Margianą valdė Seleukidai, vėliau Graikų-baktrų karalystė. Viduriniais amžiais Margiana tapo Chorasano dalimi.
Architektūra
Margianos architektūrai turėjo įtakos Baktrijos, Chorezmo ir Sogdo architektūra. Seniausi statiniai išlikę iš antro tūkstantmečio prieš Kristų. Miestai buvo stačiakampio arba kvadrato plano, apjuosti gynybine siena, vyravo tvirtovės, šventyklos ir nekropoliai. Gonur‑Depe (antras tūkstantmetis prieš Kristų, Turkmėnijos rytinėje dalyje) – didžiausia (55 ha) bronzos amžiaus įtvirtinta gyvenvietė. Jos centre – stačiakampio plano tvirtovė su masyviomis gynybinėmis sienomis, pusapvaliais bastionais, zoroastrizmo apeigoms skirtomis šventyklomis, vakarinėje dalyje – nekropolis. Tvirtovės centre – monumentalūs rezidenciniai Karaliaus rūmai su karaliaus šeimos mauzoliejumi, būta ir administracinio pastato. Iš 4 pusių tvirtovę supo šventyklos (ugnies, aukojimo, maisto ir vandens) su gynybinėmis sienomis ir bokštais. Į šventyklas buvo įėjimai iš karaliaus rūmų. Karališkoji šventovė sudaro atskirą kompleksą, kurioje rasta dirbinių iš dramblio kaulo. Margianos teritorijoje išlikę irigacinių sistemų ir gyvenviečių su didelėmis tvirtovėmis liekanų (Jaz‑Depe, 1200–300 pr. Kr.), Achaimenidų laikotarpio miestų įtvirtinimų (Gjaur‑Kala, 3 a. pr. Kr.–9 a. po Kristaus).
2271