margùčiai, tautodailės rūšis – dažyti kiaušiniai. Gyvybės, derlingumo, gamtos pabudimo, krikščionybėje – prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliai.
margučiai (dažai, skutinėjimas, 2007, A. Rauktienė)
Margučių dažymas – senovės tautų pavasario švenčių apeigų dalis. Šio papročio laikytasi senovės Egipte, slavų ir kitų tautų kultūrose. Krikščionybės laikais dažyta švenčiant Velykas, Atvelykį, Jurgines. Lietuvoje margučių dažymas minimas vienoje M. Mažvydo giesmėje (1549). Tautosakoje yra duomenų apie kiaušiniui teikiamą magišką galią: dar 19 a. pabaigoje Lietuvos žemdirbiai pirmoje išartoje vagoje aukodavo kiaušinį Žemynai, per Jurgines į laukus išgenami gyvuliai peržengdavo po tvarto slenksčiu padėtus du nedažytus ir du margintus kiaušinius. Margučiai buvo dovanojami, aukojami, naudojami sėjos, ganiavos pradžios apeigose ir šventėse. Iki šių dienų išliko paprotys keistis margučiais, jie daužomi, ritinėjami, lalauninkai gauna margučių su kitomis dovanomis.
Pagal dažymo ir marginimo pobūdį margučiai skirstomi į dažytinius (vienspalviai), rašytinius (marginti vašku), skutinėtuosius. Vienspalviai dažyti kiaušiniai žinomi visoje Lietuvoje, marginimo tradicijos išliko Suvalkijoje, Žemaitijoje, Vakarų Aukštaitijoje. Rašytiniai margučiai marginami vašku geometriniais ornamentais ir pamerkiami į dažus, po vašku lieka kita spalva; įvairiaspalviai raštai išgaunami kiaušinio paviršių dengiant vašku kelis kartus ir dedant į dažus, iš pradžių į šviesią, dažymo pabaigoje į tamsią spalvą. Skutinėtieji margučiai dažomi viena spalva, paviršiuje adata, skustuvu arba peiliuku išskutinėjama smulkūs ažūriški raštai. Margučių ornamentų detalės ir kompoziciniai deriniai artimi lietuvių liaudies drožinių, baldų, audinių, metalo papuošalų, keramikos dekoro motyvams.
margučiai (dažai, marginimas vašku)
margučiai (dažai, marginimas vašku)
margučiai (dažai, skutinėjimas)
Dažniausiai raštai sudaromi iš praeityje buvusių prasmingų geometrinių ženklų ir simbolių; komponuojama taškeliai, brūkšneliai, lankeliai, vingeliai, trikampėliai, rombeliai, kryželiai, saulučių ir žvaigždučių variacijos, ritmiškai pasikartojantys besivyniojantys apie kiaušinį žalčiukai, gyvatukės, ragai, skiltuvėliai. Iki 20 a. dažyta augaliniais dažais (svogūnų lukštais, beržų lapais, šienu, ąžuolo ar juodalksnio žievėmis), būdavo išgaunama rusvi, žalsvi, gelsvi atspalviai. Vėliau dažyta ir anilino dažais, dažniausiai kontrastingomis, ryškiomis spalvomis (raudona, žalia, mėlyna, juoda, ruda). Žymesni 20 a.–21 a. pradžios margintojai: V. Giedrytė, D. Bazarienė, J. Daniliauskienė, A. Lampickienė, O. Getautienė, E. Pempytė, S. Preglauskis.
L: A. Vaicekauskas Velykų margučiai Kaunas 2006.
2715