mariai

marių mergaitės tautiniais drabužiais (Joškar-Ola, Rusija)

mãriai (savivardis marij), čeremisai, Rytų Europos tauta. Gyvena Rusijos Federacijoje: Marijoje, Baškirijoje, Totorijoje, Kirovo srityje, t. p. Kazachijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje. Iš viso apie 630 000 marių. Kaba marių kalba, raštas rusų abėcėlės pagrindu. Tikintieji – stačiatikiai (nuo 18–19 a.), dalis – vadinamojo marių tikėjimo (stačiatikybės ir šamanizmo samplaika), yra animistų.

Gyvensena

tradicinis marių medinis namas Joškar-Oloje

Svarbiausias verslas – žemdirbystė (rugiai, avižos, miežiai, svėrės, speltos, grikiai, kanapės, linai), augina daržoves (svogūnai, kopūstai, ropės, morkos, apyniai, bulvės). Pagalbiniai verslai – arklių, galvijų, ožkų, avių auginimas, medžioklė, miško verslai, bitininkystė. Amatai: siuvinėjimas, medžio raižyba, juvelyrika (sidabriniai moterų papuošalai). Marių religijos ir tautinės kultūros centras yra organizacija Ošmari-Čimari. Veikia pasaulietinė Marij Ušem organizacija (įkurta 1917, atkurta 1990).

Istorija

avys laukuose (Marija)

Mariai kaip tauta pradėjo formuotis pirmame tūkstantmetyje Volgos ir Viatkos tarpupyje iš finougrų genčių, didelę įtaką turėjo ir ryšiai su tiurkų tautomis (Volgos-Kamos bulgarais, čiuvašais, totoriais). Pirmą kartą paminėti 6 amžiuje. Rusų nuo 10 a. vadinti čeremisais. 1551–1552 prijungti prie Rusijos. Po krikšto perėmė rusų tautai ir stačiatikybei būdingų papročių. 1773–1775 daug marių dalyvavo Pugačiovo kare.