Marianos Šiaurinės Salos

Mariãnos Šiaurnės Sãlos (Northern Mariana Islands), Mariãnos Šiaurnių Sal Sándrauga (Commonwealth of the Northern Mariana Islands), Šiaurnės Mariãnų sãlos, Jungtinių Amerikos Valstijų sąjunginė teritorija Ramiojo vandenyno vakaruose, Mikronezijoje, apie 5300 km į vakarus nuo Havajų. Apima Marianų salas (be Guamo).

Plotas 457 km². 47 300 gyventojų (2020). Administracinis centras – Saipano sala (43 400 gyventojų, 2020); įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios įstaigos yra Capitol Hillyje (1000 gyventojų, 2020), Aukščiausiasis Teismas – Susupėje (1840 gyventojų, 2020). Kitos didesnės gyvenvietės (tūkst. gyventojų, 2020): Garapanas (5,2), Kagmanas (4,0), San Antonio (3,2), Dandanas (2,9), San Vincente (1,9), Tanapagas (1,0). Salos iš šiaurės į pietus nutįsusios 560 kilometrų. Diduma salų vulkaninės kilmės, yra keletas mažesnių koralinių salelių ir rifų. Didžiausios salos: Saipano (plotas 120 km²), Tiniano (102 km²), Rotos (85 km²). Didžiausias aukštis – 965 m (Agrihano ugnikalnis). Klimatas tropinis jūrinis. Metinė vidutinė temperatūra 24–28 °C. Per metus iškrinta 2000–4000 mm kritulių (daugiausia pietinėje dalyje), dažni taifūnai.

Ūkis

Ūkio svarbiausios šakos – turizmas, bioprodukcinis ūkis. Per metus atvyksta 500 000 turistų, daugiausia iš Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Auginama kokosai, duonmedžiai, bananai, jamsai, veisiama galvijai, kiaulės. Žvejyba (daugiausia tunų). Siuvimo, maisto pramonė. Dailieji amatai. Tarptautinis oro uostas ir jūrų svarbiausias uostas yra Saipano saloje. Išvežama daugiausia kopra, žuvys, amatininkų dirbiniai, įvežama naftos, maisto produktai, statybinės medžiagos.

Istorija

Iki atvykstant europiečiams Marianų salų vietiniai gyventojai čamorai (manoma, antrame tūkstantmetyje prieš Kristų atvyko iš Filipinų) sukūrė savitą kultūrą (žymiausi paminklai – megalitai, vadinami latte). F. Magelanas, 1521 išsilaipinęs Guamo saloje, paskelbė Marianų salas Ispanijos valda (buvo Ispanijos Rytų Indijos dalis). Po 1898 Ispanijos–Jungtinių Amerikos Valstijų karo Marianų salų kolonija padalyta: Guamas tapo Jungtinių Amerikos Valstijų valda, o kitos Marianų salos (dabartinė Marianų Šiaurinių Salų teritorija) 1899 parduotos Vokietijai. 1914 salas užėmė Japonija, nuo 1920 jas valdė kaip Tautų Sąjungos mandatinę teritoriją. Japonijai pralaimėjus II pasaulinį karą Marianos Šiaurinės Salos nuo 1947 (formaliai iki 1990) priklausė Ramiojo vandenyno salų globojamajai teritorijai (globojama Jungtinių Tautų, valdoma Jungtinių Amerikos Valstijų). Nuo 1978 Jungtinių Amerikos Valstijų sąjunginė teritorija.