Maribor (Mãriboras), miestas Slovėnijos šiaurės rytuose, prie Dravos upės, Rytų Alpių papėdėje, netoli Austrijos sienos; Podravskos komunos centras.
Maribor
96 300 gyventojų (2022); antras (po Liublianos) pagal gyventojų skaičių Slovėnijos miestas. Tarptautinis ir sportinės aviacijos oro uostai. Geležinkeliai į Celję, Vieną (Austrija), Triestą (Italija), plentai į Liublianą, Zagrebą (Kroatija), Klagenfurtą, Grazą (abu Austrijoje). Metalo konstrukcijų, keltuvų, vagonų, autobusų, sunkvežimių gamyba, metalurgija, elektrotechnikos, chemijos, tekstilės, medienos apdirbimo, popieriaus, maisto pramonė. Turizmas (kalnų slidinėjimo centrai). Mariboro apylinkėse – vynuogininkystė ir sodininkystė. Netoli Mariboro, prie Dravos upės, yra hidroelektrinių kaskada. Universitetas (įkurtas 1975). Nacionalinis teatras. Krašto, nacionalinio išsivadavimo muziejai, paveikslų galerija. Kasmetiniai folkloro, lėlių teatro festivaliai.
2271
Architektūra
Išliko miesto gynybinės sienos Nuosprendžio (14 a.), Tscheligi (1465), Žydų (15 a. antra pusė), Vandens (16 a.) bokštai. Sakraliniai pastatai: romaninė Šv. Jono Krikštytojo katedra (pradėta 12 a., 15 a. restauruota, 18 a. bokštas, architektas P. Porta), minoritų vienuolynas (13 a.) su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (15–18 a.), Šv. Juozapo (1681, 1728 restauruota), Šv. Barboros ant Kalvarijos kalno (1683), vėlyvojo baroko Šv. Aloyzo (1769, architektas J. Fuchsas, klasicistinis portalas), Septynių Švč. Mergelės Marijos sopulių (1835), neoromaninė evangelikų liuteronų (1869), pranciškonų (20 a., architektas R. Jordanas) bažnyčios. Sinagoga (apie 1429), pilis (1483, 1562 bastionas, architektas D. Allio, 1675 Loreto Švč. Mergelės Marijos koplyčia, 1759 barokiniai laiptai, 1763 ištapytos Švenčių salės lubos, dailininkas J. Gebleris), rotušė (1515, 1563 įgavo renesanso, 19 a. – klasicizmo bruožų), Vetrinje (pradėti 14 a., 1519 įrengta baroko bruožų Šv. Florijono koplyčia), Zalcburgo (14 a. vidurys, 1725 fasadas, dabar Technikų ir inžinierių asociacijos būstinė), neorenesansiniai pašto (1899) rūmai, liaudies namai (1898, architektas J. Veyrichas); geležinkelio tiltas (1866). 20 a. pastatyta banko rūmai (1910), kino teatras (1936, architektas V. Šubičius), senasis (1912), J. B. Titovo (1963) tiltas. B. Kidričiaus paminklas (1963, skulptorius S. Batiča), Laisvės memorialas (1975, skulptorius S. Tihecas).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1147. Miesto teises gavo 1254, nuo 13 a. svarbus prekybos centras. Nuo 1278 priklausė Habsburgams. Įtvirtintas, 1532 ir 1683 atlaikė Osmanų kariuomenės apsiaustį. 19 a. 5 dešimtmetyje per Mariborą nutiesus Vienos–Triesto geležinkelį ėmė labai plėstis. 1918 atiteko Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei (nuo 1929 Jugoslavija). 1941–45 okupuotas Vokietijos kariuomenės. 1962 tapo vyskupijos, 2006 – arkivyskupijos centru.
2271