M. Curie transporto priemonėje, kurioje įrengtas mobilus rentgeno aparatas, skirtas karo lauko ligoninėms (apie 1915)
Curie Marie (Marija Kiur), Maria Skłodowska (Marija Sklodovskà) 1867 11 07Varšuva 1934 07 04prie Sallanches (Aukštutinės Savojos departamentas), prancūzų chemikė ir fizikė. Lenkė. I. Joliot‑Curie motina. Prancūzijos medicinos akademijos narė (1922), daugelio šalių mokslo akademijų ir draugijų narė. Dr. (1903).
Išsilavinimas ir veikla
1894 baigė Paryžiaus universitetą. Nuo 1895 pradėjo dirbti Pramoninės fizikos ir chemijos mokyklos laboratorijoje Paryžiuje. 1900–06 dėstė Sèvres mergaičių normalinėje mokykloje. Nuo 1906 dėstė Paryžiaus universitete; profesorė (1908). Nuo 1914 Paryžiuje įsteigto Radžio instituto (nuo 1970 M. Curie institutas) direktorė.
Mokslinė veikla ir atradimai
M. Curie yra viena radioaktyvumo mokslo pradininkių. Pirmoji pradėjo vartoti radioaktyvumo sąvoką; 1898 priėjo prie išvados, kad urano radioaktyvumas – jo atomų savybė, nustatė torio radioaktyvumą, kartu su P. Curie atrado 2 naujus radioaktyviuosius elementus polonį (1898) ir radį (1899), 1902 gavo 0,1 g radžio druskos. Nustatė radžio santykinę atominę masę. 1910 su prancūzų fiziku André Debierne’u gavo metalinį radį, pagamino jo pirmąjį etaloną. Tyrė radioaktyviųjų medžiagų panaudojimą medicinoje. Per I pasaulinį karą mokė karo medikus naudotis radiologiniais įrenginiais. Suorganizavo 220 kilnojamųjų ir stacionariųjų rentgeno įrenginių Prancūzijos ligoninėms sužeistiesiems tirti.
Marie Curie
Mirties aplinkybės
Mirė nuo leukemijos, kurią sukėlė darbas su radioaktyviaisiais cheminiais elementais.
Knygos ir filmai
M. Curie gyvenimo motyvais 1943 sukurtas Oskarui nominuotas kino filmas Madam Curie (Madame Curie, režisierius Mervynas LeRoyʼus), 2019 kino filmas Radioaktyvumas (Radioactive, režisierė Marjane Satrapi). 1938 jos dukra Ève Denise Curie Labouisse išleido motinos biografiją.
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1903, su P. Curie ir A. H. Becquereliu), Nobelio chemijos premija (1911).
Atminimo įamžinimas
M. Curie vardu pavadintas vienas Liublino universitetų, Onkologijos institutas Varšuvoje, cheminis elementas kiuris, asteroidas nr. 7000, kateriai Mėnulyje ir Marse. Lenkijos chemikų draugija už pasiekimus chemijos srityje nuo 1996 teikia M. Curie vardo medalį.
2851