Marie-François-Pierre Maine de Biran
Maine de Biran Marie-François-Pierre (Mari Fransua Pjeras Mènas de Birãnas), tikr. Gonthier De Biran 1766 11 29Bergerac 1824 07 20Paryžius, prancūzų filosofas, politinis veikėjas.
1785 įstojo į Liudviko XVI gvardiją. 1795 paskirtas Dordognės departamento administratoriumi. Prancūzijos parlamento narys (1797, 1812, 1815, 1820).
Kūryba
Daugiausia nagrinėjo epistemologijos ir psichologijos klausimus.
Ankstyvosioms pažiūroms (veikalas Įpročio įtaka mąstymo gebėjimui / Lʼinfluence de lʼhabitude sur la faculté de penser 1803) turėjo įtakos sensualistinės É. B. de Condillaco, P. J. G. Cabaniso, A. L. C. Destutto de Tracy, J. Lockeʼo idėjos. Anot M.‑F.‑P. Maineʼo de Birano, sąmonės turinį sudaro kūno išorinis ir vidinis patyrimas. Viduriniu kūrybos laikotarpiu (reikšmingiausiu, po 1805) filosofas teigė, kad sąmonė (Aš) yra aktyvi, valinga, nepriklauso nuo kūno ir yra pagrindinių žinių apie pasaulį šaltinis. Kitaip nei J. Lockeʼas, kuris laikė idėjas pirmesnėmis už kalbą, M.‑F.‑P. Maineʼas de Biranas manė, kad idėjos negali egzistuoti be kalbos. Gyvenimo pabaigoje (veikalas Antropologijos naujos esė / Nouveaux essais dʼanthropologie, išleistas 1859, nebaigtas) jo filosofija įgavo mistinį religinį pobūdį. Anot filosofo, mūsų idėjos yra tik Dievo begalinės esybės pasireiškimas, o tikėjimas yra vienas žmogaus žinių šaltinių.
Marie-François-Pierre Maine de Biran (dailininkas Jean Bernard Duvivier, 1798)
M.‑F.‑P. Maineʼo de Birano pažiūros turėjo įtakos gyvenimo filosofijai, personalizmui, krikščioniškajam egzistencializmui, voliuntarizmui, prancūzų spiritualizmui.
Kiti veikalai
Kiti svarbesni veikalai: Užrašai apie mąstymo analizę (Mémoire sur la décomposition de la pensée 1805), Apie tiesioginę apercepciją (De lʼaperception immédiate 1807), Esė apie psichologijos pagrindus ir jų santykį su gamtos tyrimu (Essai sur les fondements de la psychologie et sur ses rapports avec l'étude de la nature 1812), Nauji svarstymai apie žmogaus kūnišką ir moralinę prigimtį (Nouvelles considérations sur les rapports du physique et du morale de lʼhomme, išleista 1834).