Mãrija (Марий Эл, Marij El), Mãrių Respùblika (marių k. Marij El Respublika, Республика Марий Эл, Respublika Marij El) yra Rusijos Federacijos europinės dalies vidurinėje dalyje. Plotas 23 372 km2. 679 417 gyventojų (2020); gyvena rusai (45,1 % srities gyventojų), mariai (41,8 %), totoriai (5,5 %), čiuvašai, ukrainiečiai. Sostinė – Joškar‑Ola (274 715 gyventojų, 2020); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Volžskas (53,2), Kozmodemjanskas (20,0). Oficialios kalbos – marių ir rusų. Miesto gyventojų 63,2 %. Gyventojų vidutinis tankis 29 žm./km2. Marija suskirstyta į 14 rajonų.
Marija yra Rytų Europos lygumos rytuose. Marijos rytuose yra Viatkos skliautakalvė (iki 275 m aukščio), suskaidyta upių slėnių, griovų, raguvų, yra karstinių reljefo formų; vakaruose ji pereina į pelkėtą Marių žemumą. Žemyninis vidutinių platumų klimatas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra –13 °C, liepos 19 °C. Per metus iškrinta 450–500 mm kritulių. Svarbiausia upė – Volga su intakais Vetluga, Didžiąja ir Mažąja Kokšaga, Ilete, Marijos šiaurės vakaruose – Viatkos intakai (Nemda, Laža, Bujus, Uržumka). Yra daugiau kaip 200 nedidelių ežerų. Čeboksarų tvenkinys. Miškai užima 57 % Marijos teritorijos (daugiausia vakarinėje ir vidurinėje dalyje); auga spygliuočiai (pušys, eglės), upių slėniuose – ąžuolai, liepos. Marių Čodros nacionalinis parkas (plotas 36 600 ha; įkurtas 1985), Didžiosios Kokšagos rezervatas (21 400 hektarų).
Miško ūkio ir kitų mašinų, šaldymo įrangos, prietaisų, staklių, dviračių gamyba, naftos perdirbimas, metalo ir medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, elektrotechnikos, chemijos (dirbtinės odos, farmacijos), statybinių medžiagų, stiklo, siuvimo, trikotažo, avalynės, maisto (mėsos, pieno, konservų, konditerijos, alkoholio) pramonė. Pramonės svarbiausi centrai – Joškar‑Ola, Volžskas, Kozmodemjanskas, Zvenigovo. Žemės ūkio naudmenos užima 33 % Marijos teritorijos, iš jų 82 % – ariamoji žemė. Auginama javai (miežiai, avižos, rugiai, kviečiai), pašariniai augalai, pluoštiniai linai, apyniai, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai. Turizmas; yra mineralinių versmių, gydomojo purvo. Laivuojama Volga ir Vetluga. Upių didžiausias uostas – Kozmodemjanskas. Per Marijos teritoriją eina Joškar-Olos–Kazanės geležinkelis ir plentas, plentai iš Joškar-Olos į Kirovą, Uržumą. Surguto–Polocko (Baltarusija) naftotiekis.
Veikė Marių valstybinis technikos universitetas (įkurtas 1918), 2 koledžai, profesinės mokyklos, Agrarinis ir technologijos bei Atvirojo švietimo ir informacinių sistemų institutai, mokslinė technikos biblioteka (fonduose buvo apie 1 mln. egzempliorių), botanikos sodas, istorijos muziejus; Marių valstybinis universitetas (įkurtas 1972; finougrų mokslo ir švietimo centras), jis turi 9 fakultetus, zoologijos muziejų, biologijos stotį, biblioteką; Marių N. Krupskajos valstybinis pedagoginis institutas (įkurtas 1933; visi Joškar‑Oloje, turi 7 fakultetus, istorijos muziejų). Pagrindinius mokslinius tyrimus atlieka aukštosios mokyklos, muziejai. Yra 327 viešosios, 323 municipalinės, 3 respublikinės bibliotekos (iš jų didžiausia – Marių Respublikos S. Čavaino nacionalinė biblioteka, įkurta 1922 Joškar‑Oloje, fonduose buvo apie 1 mln. egzempliorių), apie 20 muziejų (Nacionalinis, Etnografijos po atviru dangumi, Vaizduojamojo meno ir istorijos, Literatūros ir dailės, 2 muziejai draustiniai, taikomojo meno, kraštotyros ir kiti).