Marijà Egiptiẽtė, šventoji (šventė Katalikų bažnyčioje – balandžio 2, Stačiatikių – balandžio 14). Kirilo iš Skitapolio knygoje Kiriako gyvenimas (Vita Kyriakos) rašoma Mariją Egiptietę gyvenus 5 a. Aleksandrijoje, 6 a. Palestinoje rastas jos kapas. 7 a. pradžioje šv. Sofronijus pagal Kirilo knygą parašė legendinę Marijos Egiptietės biografiją – Martija Egiptietė gyvenusi paleistuvingai. Per krikščionių šventę Jeruzalėje prie Šventojo Kapo atsivertusi į krikščionių tikėjimą, pasitraukė į dykumą, gyveno asketiškai ir atgailavo, garsėjo stebuklais. Dykumoje ją suradęs atsiskyrėlis vienuolis Zosimas, Marija Egiptietė iš jo priėmusi Komuniją. Po metų atsiskyrėliui einant tuo pačiu keliu, Marija Egiptietė, eidama jo pasitikti, stebuklingai nesušlapdama perėjusi Jordano upę. Vėliau Zosimas rado ją mirusią, kapo duobę jam padėjęs iškasti liūtas.
Marija Egiptietė (Tintoretto Šv. Marija Egiptietė, aliejus, 1582–87, Didžioji šv. Roko mokykla Venecijoje)
Atributas – trys duonos kepaliukai. Dailėje dažniausiai vaizduojama sena ir suvargusi, skarmalais arba ilgais plaukais prisidengusi savo nuogumą, panašiai kaip atgailaujanti šv. Marija Magdalietė; kai jos vaizduojamos kartu, Marija Egiptietė atpažįstama iš 3 mažų duonos kepaliukų – vienintelio jos maisto dykumoje. Dar Marija Egiptietė vaizduojama per Jordano upę nešama angelų, iš Zosimo (barzdotas senis su vienuolio abitu) priimanti Komuniją.
2245