Marija Kruopienė

Kruopenė Marija 1920 02 02Pelesa 2003 07 29Trakų Vokė, Baltarusijos lietuvių visuomenės veikėja.

Baigė Ryto draugijos lietuvių pradžios mokyklą Pelesoje, 3 klases lenkų kalba Rodūnioje, toliau mokėsi savarankiškai. 1941–43 mokytojavo Pelesoje. Po II pasaulinio karo iki 1953 buvo lietuvių partizanų ryšininkė ir vadinamoji sėslioji partizanė.

Nuo 1954 jos namai tapo neoficialiu lietuvių kultūros centru, kuriame vieni pirmųjų lankėsi ir kurį laiką gyveno kalbininkai J. Balčikonis, J. Senkus, E. Grinaveckienė, J. Kardelytė, A. Vidugiris, Z. Zinkevičius, etnologai V. Milius, N. Vėlius, N. Toporovas, taip pat kitų lingvistinių ir etnografinių ekspedicijų dalyviai, žygeiviai, studentai. Nuo 1955 rūpinosi sovietų valdžios leidimu Pelesoje atidaryti lietuvių mokyklą, nuo 1962 – katalikų bažnyčią; tuo tikslu važiavo į Maskvos, Vilniaus, Minsko įstaigas, teikė surinktus vietos gyventojų prašymus. 1963 su T. Ivanausku ir Juliumi Valeika nuvežė į Maskvą 2000 gyventojų prašymą priskirti prie LSSR lietuviškus Pelesos ir Gervėčių kaimus. Jos pastangomis 1957 Pelesos, Pavalakės ir Dubinių rusiškose mokyklose buvo leista dėstyti lietuvių kalbą kaip dalyką (nuo 1960 lietuvių kalbos pamokos liko tik Pelesoje), 1989 atšventinta Pelesos Šv. Lino bažnyčia, 1992 Lietuvos Respublikos lėšomis pastatyta vidurinė mokykla.

Parašė knygą Pelesos radasta (2 t. 2003–04).

Apie M. Kruopienę ir Pelesos lietuvius sukurtas dokumentinis filmas Pelesos milžinai (1989, režisierius A. Matelis).

2392