Marijà Luizà (Marie-Louise) 1791 12 12Viena 1847 12 17Parma, Prancūzijos imperatorienė. Parmos kunigaikštienė (1814–47). Ferdinando I sesuo. Napoleono I antroji žmona. Šventosios Romos imperatoriaus Pranciškaus II vyriausioji duktė.
Marija Luiza (aliejus, 19 a., dailininkas Isacco Gioacchino Levi)
Vesdamas Mariją Luizą (1810 03) Napoleonas I siekė ryšiais su Habsburgais, viena seniausių Europos valdančiųjų dinastijų, įteisinti ir sutvirtinti Prancūzijos imperijos statusą ir susilaukti teisėto įpėdinio. Per 1812 Rusijos (Prancūzijos–Rusijos karas) ir 1813–15 Vokietijos kampanijas Marija Luiza buvo regentė. Napoleonui I atsisakius sosto su sūnumi išvyko į Vieną. Pagal 1814 04 Paryžiaus taikos sąlygas jai paliktas imperatorienės titulas ir suteiktos valdyti Parmos, Piacenzos ir Guastallos kunigaikštystės (1817 patikslinta, kad be teisės perduoti valdžią palikuoniams).
Marija Luiza neatsižvelgė į Napoleono I prašymus atvykti į jo tremties vietą – Elbos salą, buvo Vienoje ir per vadinamąjį Šimto dienų laikotarpį, Napoleonui I trumpam grįžus į valdžią. 1821 mirus Napoleonui I tais pačiais metais ištekėjo už tuomet jau dviejų savo vaikų tėvo Neippergo grafo Adamo Adalberto, po jo mirties (1829) 1834 – už Parmos didžiojo šambeliono Charles’io René.