Natkevičáitė-Ivanáuskienė Marija 1905 07 14Veiveriai (Kauno apskr.) 1996 04 30Vilnius, lietuvių botanikė. Habil. dr. (biomed. m.; gamtos filos. dr. 1942, biol. m. dr. 1967).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1928 baigė Lietuvos universitetą. 1930–40 dirbo Vytauto Didžiojo universitete. 1940–93 dėstė Vilniaus universitete, 1949–52 Aukštesniųjų augalų katedros vedėja; profesorė (1968). 1945–46 dar dėstė ir Vilniaus pedagoginiame institute, 1945–50 dirbo Biologijos institute. Su kolegomis tyrė Nemuno žemupio lankų florą ir augaliją, Nevėžio žemupio užliejamąsias pievas, Merkio salpos pievas. Sovietų Sąjungoje pradėjo propaguoti Vakarų Europoje įteisintą Josias Brauno-Blanqueto augalijos tyrimo metodą. Išplėtojo fitogeografinių botanikos tyrimų kryptį, atliko Lietuvos botaninį geografinį rajonavimą. Dalyvavo Baltijos šalių botanikų ekpedicijose-konferencijose. Paskelbė apie 125 mokslinius straipsnius. Vilniaus herbariumo induočių augalų rinkinių kuratorė, Botanikų draugijos narė.
Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė
Knygos
Svarbiausi veikalai: Genetiškai sistematiški Verbascum ir Celsia genčių tyrinėjimai (1942), Augalų pasaulio plėtotė (1957), Lietuvos augalija (išspausdinta 1958), Floristinis fitocenologinis Lietuvos rajonavimas (išspausdinta 1969, rusų kalba), Lietuvos induočių augalų floros chorologinis apibūdinimas ir jo ryšys su botaniniu geografiniu rajonavimu (išspausdinta 1977, rusų kalba), Rūšių ir jų grupių floristinio reikšmingumo kiekybinis nustatymas, Rūšių grupių dažnumo ir pastovumo kiekybiniai santykiai augalų bendrijose (abu išspausdinti 1985, rusų kalba), vadovėlis Botaninė geografija ir fitocenologijos pagrindai (1983). Lietuvos TSR atlaso viena autorių (1981). Redagavo Lietuvos TSR florą (6 tomai 1959–1980), parašė kai kuriuos šio veikalo skyrius.
2008 sūnus Algis Ivanauskas publikavo M. Natkevičaitės-Ivanauskienės publicistinę atsiminimų knygą Tiesa skins kelią sau.
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1959 ir 1983).