Marija Nijolė Tumėnienė
Tumnienė Marija Nijolė 1940 05 23Kaunas, lietuvių dailėtyrininkė. V. Tumėno motina. Dr. (hum. m.; menotyros kand. 1975). 1958 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą (poligrafiją), 1964 – Maskvos M. Lomonosovo universitetą (menotyrą). 1964–76 dėstė Kauno politechnikos institute, 1976–89 – Lietuvos dailės institute, Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja; docentė (1980). 1978–79 stažavo Prancūzijoje. 1990–91 Kultūros paveldo inspekcijos vyriausioji inspektorė, 1991–2008 Lietuvos Respublikos Vyriausybės konsultantė (vyriausioji specialistė kultūrai).
Knygos
Parengė monografijas: Stasys Ušinskas (1978), Petras Kalpokas (1983), Vincas Grybas: Gyvenimo ir kūrybos drama (2004), Kazys Šimonis (2006), Jonas Rimša. Tropikų šauksmas (2011), Rimas Zigmas Bičiūnas. Improvizacijos (2013), sudarė albumus (parašė jiems įvadinius straipsnius): Sofija Veiverytė (1986), Tapyba (1987), Vytautas Ignas, Nijolė Vilutytė (abu 2001). Parašė įvadų albumams, katalogams (Jonas Vaitys 2004, Aloyzas Stasiulevičius 2006, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: piešiniai, kompozicijų eskizai, grafika 2007, Vytautas Valiušis 2009, Nijolė Dirvianskytė 2012), parengė privačių kolekcijų katalogų (Lietuvos dailės atodangos XVI–XXI a. 2008, Peizažo erdvė 2 t. 2010–13).
Parodos
Surengė lietuvių dailininkų parodų Lietuvoje ir užsienyje (Švedijoje, Rusijoje, Italijoje).
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2015).