Marija Švažienė

Marija Švažienė

Švaženė Marija, tikr. Marytė 1930 08 14Kaunas, lietuvių tekstilininkė. 1955 baigusi Lietuvos dailės institutą iki 1960 dirbo Kauno Dailės kombinate. Nuo 1955 dalyvauja parodose (individualios Vilniuje 1970, 1974, 2000, 2005, 2010, Panevėžyje 1974, Cosenzoje 1978, Klaipėdoje 2000, 2011, 2016, 2024).

M. Švažienė. Gobelenas Žemė (vilna, pusvilnė, linas, 2010; © LATGA, 2020)

Sukūrė rištinių kilimų (Subatvakaris 1963, Miestas naktį 1965), plokštuminių ir erdvinių gobelenų (Miestas 1967, Pilka gėlė 1975, Žemės žiedas 1976, Erdvėje. Skiriama Jono Švažo atminimui 1977, Vilniaus universitetui – 400 metų 1979, Gimtinės spalvos I–IV, Ir paukščiai nori skristi I–III, abu 1986, Lietuva 1989, Toliai 1998, Žemė 2010, Erdvės 2011, Vakaro ritmai 2012). Daugiau kaip 20 didelio formato M. Švažienės gobelenų skirti visuomeniniams interjerams (Skrydis Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, 1974, Saulės žiedai I–III Vilniaus universiteto Onkologijos institute, 1978, Medis Vilniaus gimdymo namuose, 1980, Saulės takas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, 1981, Kosmoso keliais Ignalinos atominės elektrinės kultūros rūmuose, 1984). Kūriniai dekoratyvūs, monumentalūs, sąlygiško vaizdo, būdinga geometrinių formų ekspresyvus ritmiškumas, tapybiškumas, erdvės įspūdis. Ankstyvieji austi iš storų siūlų, reljefinės faktūros, ryškių sodrių spalvų, pasižymi medžiagų įvairove. Vėlesni subtilesnio niuansuoto kolorito, austi standžiai iš plonų siūlų, būdinga šviesos ir šešėlių kontrastai, skaidrūs tonai, atspalvių gausa.

20 a. pabaigoje M. Švažienė pradėjo tapyti (Žalias miestas 2005, Erdvės 2010), paveikslai stilizuotų gamtos ir geometrinių motyvų, lyriškos nuotaikos.

Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Pompidou nacionalinis meno ir kultūros centras Paryžiuje.

LSSR valstybinė premija (1980).

1664

L: Marija Švažienė 1973 Vilnius; Marija Švažienė. Tekstilė, tapyba / sud. S. Švažas Vilnius 2010.