Marijà Terèsė (Maria Theresia) 1717 05 13Viena 1780 11 29Viena, Šventosios Romos imperatorė (1740–80), Austrijos erchercogienė, Vengrijos ir Čekijos karalienė (1740–80). Šventosios Romos imperatoriaus Karolio VI duktė. Imperatorių Juozapo II, Leopoldo II ir Prancūzijos karalienės Marijos Antuanetės motina. 1736 ištekėjo už Lotaringijos kunigaikščio Pranciškaus Stepono (nuo 1745 Šventosios Romos imperatorius Pranciškus I). Pagal 1740 Pragmatinės sankcijos sąlygas gavo Habsburgų valdas Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Pietų Nyderlanduose ir Šiaurės Italijoje.
Marija Teresė (aliejus, 1752–53, dailininkas Martinas van Meytensas, Schönbrunno rūmai Vienoje)
Būdama 23 m. ryžtingai gynė savo valdas per Austrijos įpėdinystės karą (1740–48), vėliau – Septynerių metų karą (1756–63). Juose prarado Sileziją, bet per 1772 Abiejų Tautų Respublikos I padalijimą (Abiejų Tautų Respublikos padalijimai) gavo Galiciją.
1765 mirus vyrui pripažino sūnų Juozapą bendravaldžiu. Centralizavo valdymą, pertvarkė vietos valdžios organus, mokesčių sistemą ir švietimą, sustiprino kariuomenę. Padedama kanclerio W. A. von Kaunitzo pakeitė Austrijos užsienio politikos prioritetus: atsisakė tradicinės sąjungos su Didžiąja Britanija, bendradarbiavo su Prancūzija ir Rusija prieš Prūsiją. Marija Teresė veikė atsargiai, jos reformos pasirodė labiau ilgalaikės nei sūnaus Juozapo II radikalios naujovės.