Marijámpolės istòrija
Dabartinės Marijampolės vietoje antrame tūkstantmetyje prieš Kristų ir pirmo tūkstantmečio po Kristaus pirmoje pusėje būta gyvenviečių (aptiktos 2006). 1667 buvo Pašešupio kaimas. 1732–39 jis pradėtas vadinti Starapole, 18 a. viduryje ėmė kurtis miestelis. Jo augimą paskatino greta 1717 (ar 1718) Prienų seniūno M. Butlerio netoliese įkurtas Kvietiškio dvaras. 1758 pastatytas medinis marijonų vienuolynas su bažnyčia. Susidarę du statinių kompleksai 18 a. antroje pusėje pradėti vadinti vienu Marijampolės vardu. Po 1765 gaisro miestelis perstatytas pagal stačiakampį planą. 1783 įsteigta parapija. 1785 miestelis gavo 6 prekymečių privilegiją, 1792 – miesto teises. 1795 po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo miestas atiteko Prūsijai (1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei); tapo (iki 1950) Marijampolės apskrities centru. 1816–37 priklausė Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–67 Augustavo gubernijai.
Marijampolės herbas
19 a. pirmoje pusėje įkurta marijonų parapinė mokykla, vienuolyne – klierikams – filosofijos ir teologijos kursai (Filosofijos institutas). 1820–29 per miestą nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos plentas su šaka į Kybartus. Per 1830–1831 sukilimo Marijampolės kautynes miestą puolė Antano Pušetos ir Karolio Šono vadovaujami sukilėliai, bet Rusijos kariuomenės buvo sumušti. 1834 pastatyta pašto stotis, 1835–41 – evangelikų liuteronų bažnyčia, 1841 prie jos atidaryta mokykla. 1840 į Marijampolę iš Seinų atkelta apskrities mokykla, 1867 pertvarkyta į gimnaziją (pastatyta 1870). 1854 per miestą nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos telegrafo linija. 19 a. viduryje veikė ligoninė.
Nuo 1867 Marijampolė priklausė Suvalkų gubernijai. 1868 sudegus centrinei daliai miestas atstatytas pagal 1869 caro Aleksandro II patvirtintą miesto reguliavimo projektą. 1873 pradėtas projektuoti, o 1888 – statyti karinis miestelis (baigtas 19 a. pabaigoje). 1888 pradėta statyti cerkvė, 1890 išplėsta gimnazija. 20 a. pradžioje dirbo keliolika fabrikėlių, veikė apie 155 parduotuvės, 62 smuklės, siuvėjų cechas. 1904 uždarytas marijonų vienuolynas (neoficialiai veikė iki 1911, atkurtas 1918).
Marijampolės gyventojų mitingas (1918 08, kalba E. Draugelis, dalyvauja vokiečių okupacinės valdžios atstovai)
19 a. antroje pusėje Marijampolė buvo vienas lietuvių tautinio judėjimo centrų – čia dirbo arba mokėsi J. Aleksa, P. Arminas-Trupinėlis, J. Basanavičius, K. Grinius, J. Jablonskis, P. Kriaučiūnas, V. Kudirka ir kiti. Apie 1885 Marijampolė tapo svarbiu draudžiamosios lietuviškos spaudos paskirstymo punktu, veikė slaptos knygnešių organizacijos – Artojų draugija (1901–05) ir Sietynas (1894–97). 20 a. pradžioje mieste pradėjo veikti lietuvių visuomenės draugijų – Marijampolės ūkininkų draugovės (1907–40), Krikščionių darbininkų draugijos (1909–14), Šviesos (1905–09), Žagrės (1907–14, 1918–40), Žiburio (1906–40; 1907 draugija Marijampolėje atidarė mergaičių progimnaziją) centro valdybos, kitų draugijų skyriai. Jas telkė katalikiškų ir liberalių bei socialdemokratinių pažiūrų veikėjai. 1912 įsikūrė Gabijos meno draugija. Per I pasaulinį karą 1916 vokiečiai nutiesė siaurąjį geležinkelį į Kalvariją ir Vilkaviškį.
J. Basanavičiaus aikštė ir Vytauto gatvės perspektyva apie 1932
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lenkijai užėmus Seinus ir Suvalkus, Marijampolės reikšmė padidėjo, 1932 ji priskirta prie svarbiausių (vadinamųjų pirmos eilės) Lietuvos miestų, 20 a. 4 dešimtmetyje tapo Užnemunės neoficialia sostine. 1918 įkurtas Švč. Mergelės Marijos Vargdienių seserų vienuolynas. 1923 pro Marijampolę nutiestas Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis. 1919–24 mieste buvo dislokuotas Dešimtasis pėstininkų Marijamolės pulkas, 1924–40 – Devintasis pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio pulkas, 1938 kareivinių teritorijoje pastatytas paminklas Vyteniui (1940 nugriautas). 1925 pastatyta spirito varykla, 1929 – Lino, 1931 – cukraus fabrikai.
Devintojo pėstininkų pulko paradas Marijampolėje (20 a. 3 dešimtmetis; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Cukraus fabriko pagrindinis gamybinis korpusas (apie 1934)
20 a. 4 dešimtmetyje veikė stambesnės įmonės – audimo fabrikas, žemės ūkio mašinų dirbtuvė, skerdykla, plytinė, keli malūnai. 1938 žemiau miesto ant Šešupės pastatyta hidroelektinė. 1918 atkurta Žiburio (trumpai veikė 1916), įsteigta žydų gimnazijos, 1919 iš Veiverių atkelta mokytojų seminarija, 1920 įsteigta marijonų gimnazija. 1919–40 veikė Dirvos knygų leidykla ir spaustuvė, 1919 įsteigta Šešupės, 1921 – marijonų spaustuvės, marijonai sukaupė gausią biblioteką (1932 – daugiau kaip 50 000 tomų), 1940 ji išvežta į Kauną. 1939 Marijampolėje buvo 1850 namų, 73 gatvės, apie 550 parduotuvių ir pramonės įmonių, veikė 4 gimnazijos, 3 bankai.
1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvą buvo uždaryti vienuolynai, marijonų ir žydų gimnazijos, periodinių leidinių redakcijos, dauguma draugijų ir organizacijų. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui 1941 06 22 vokiečių aviacija subombardavo Marijampolės centrą. 1941 09 ir 1942 pradžioje nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Marcinkuose (kareivinių rajone) buvo nužudyta 5090 žydų ir sovietinių aktyvistų. 1944 05 SS dalinys Marijampolėje nuginklavo Vietinės rinktinės karo mokyklą. 1944 07 per SSRS–Vokietijos kariuomenių mūšius Marijampolė vėl nukentėjo, traukdamiesi vokiečių kariniai daliniai susprogdino tiltus, elektrinę, cukraus fabriką.
1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė daugiau kaip 300 miestiečių. 1947 02 Tauro apygardos partizanas K. Pyplys (slapyvardis Mažytis) per inscenizuotas sužadėtuves su partizane A. J. Senkute (Pušele) nušovė grupę vietinių sovietinių pareigūnų.
Nuo 1950 Marijampolė buvo rajono centras. 20 a. 6–9 dešimtmetyje išplėtota pramonė; didžiausios įmonės – Maisto pramonės automatų ir Technologinių įrenginių gamyklos (1959), Putliųjų verpalų fabrikas (1975), Pieno konservų kombinatas (1977), automobilių remonto įmonė (1978). 20 a. 8–9 dešimtmetyje pastatyti Degučių ir Tarpučių mikrorajonai, daugėjo gyventojų (lentelė). Nuo 20 a. 6 dešimtmečio rekonstruojant miesto centrinę dalį nugriauta daug senų statinių, pastatyta tipinių standartinės architektūros pastatų. 1988 07 18 įsikūrė Sąjūdžio rėmimo grupė.
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Marijampolės pramonė ir verslai dėl palankios miesto geografinės padėties (tarptautinių automobilių magistralių Via Baltica ir Maskva–Minskas–Karaliaučius sankryža, netoli siena su Lenkija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi) gana sėkmingai prisitaikė prie rinkos ekonomikos sąlygų. 1991 marijonams grąžinti vienuolyno ir gimnazijos pastatai (1999–2005 vienuolyno pastate veikė Vilkaviškio kunigų seminarija). 1995 vėl įkurta Marijampolės apskritis. 1997 pagal Lietuvos Metrikos ikonografinę medžiagą atkurtas miesto herbas.
1
*gyventojų surašymų duomenys
P. Biržys (Akiras) Lietuvos miestai ir miesteliai t. 6 Marijampolės apskritis Kaunas–Marijampolė 1937; A. Miškinis Marijampolės miestas iki 1940 Vilnius 1995, Užnemunės miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės Vilnius 1999.
972
-Pašešupis; -Starapolė; -Kvietiškio dvaras