Marijámpolės savivaldýbė yra Lietuvos pietvakariuose.
1
Marijampolės savivaldybės didžioji dalis yra Vidurio Lietuvos žemumoje, rytinėje dalyje tęsiasi Veiverių ir Šilavoto kalvagūbriai. Sausio vidutinė temperatūra –4,6 °C, liepos 17,5 °C. Per metus iškrinta 603–641 mm kritulių.
Per savivaldybę teka Šešupė su intakais Dovine, Sasna, Amalve, Šlavanta, Sūduonia. 11 ežerų; didžiausi – Žaltyčio, Amalvo, Ivoniškio, Yglos, Kalnynų, Leiciškių. 7 valstybinės reikšmės tvenkiniai; didžiausi – Antanavo hidroelektrinė, Marijampolės II, Stebuliškių. Dirvožemiai daugiausia rudžemiai ir išplautžemiai, yra durpžemių. Miškai užima 15,3 % Marijampolės savivaldybės teritorijos; didžiausi miškai – Buktos, Varnabūdės ir Šunskų. Vyrauja mišrieji miškai. Amalvos, Galubalės pelkės ir Buktos pelkės pakraštys. Svarbiausios naudingosios iškasenos – molis, durpės. Amalvo botaninis zoologinis, Žaltyčio ornitologinis, Varnabūdės pedologinis draustiniai. botaniniai gamtos paminklai (Buktos, Grįstakelio ąžuolai). Žuvinto biosferos rezervatas (Marijampolės savivaldybei priklauso 10 361 hektaras).
Marijampolės tvenkinys
Visoje Marijampolės savivaldybėje pagaminama 1,6 % Lietuvos pramonės produkcijos (2019). Pramonės svarbiausios šakos – maisto (bendrovės: Arvi kalakutai, Marijampolės pieno konservai, Mantinga), baldų, medienos ir metalo apdirbimo pramonė. Pramonės įmonių daugiausia Marijampolėje.
Per Marijampolės savivaldybės teritoriją eina Via Baltica automobilių magistralė, Marijampolės–Karaliaučiaus (Rusijos Federacija), Vilniaus–Marijampolės plentai, Kauno–Suvalkų (Lenkija) geležinkelis. Hipodromas (Triobiškiuose).
2019 buvo Marijampolės kolegija, 4 gimnazijos, 4 progimnazijos, 5 pagrindinės, mokykla-daugiafunkcis centras, 2 pradinės, jaunimo, dailės, muzikos mokyklos, 2 mokyklos‑darželiai, 8 lopšeliai‑darželiai, 3 darželiai (daugiausia Marijampolės mieste), universalus daugiafunkcis centras, suaugusiųjų mokymo, moksleivių kūrybos, socialinės pagalbos centrai, vaiko tėviškės namai, ligoninė, greitosios medicinos pagalbos stotis, ambulatorinė gydymo įstaiga, 3 pirminės sveikatos priežiūros centrai, 12 bažnyčių, kultūros centras, 15 laisvalaikio salių, Petro Kriaučiūno biblioteka ir jos skyriai. Municipalinis dramos teatras, kino teatras Spindulys. Sporto centras. Marijampolės kraštotyros muziejus, K. Griniaus memorialinis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono, A. Matučio (Zomčinės kaime) muziejai; Marijampolės kolegijos, 3 mokyklų muziejai.
riedulys Buktos miške
Istorija
Marijampolės savivaldybės pirmtakas Marijampolės (1955–89 Kapsuko) rajonas sudarytas 1950 iš 2 panaikintų Kalvarijos apskrities ir 41 Marijampolės apskrities apylinkių. Rajono plotas buvo 701 km2. Centras ir rajono pavaldumo miestas buvo Marijampolė (1955–89 vadinta Kapsuku), 1972 buvo 3 rajono pavaldumo miestai (Kalvarija, Kapsukas, Kazlų Rūda). 1950–53 rajonas priklausė Kauno sričiai. 1954 pabaigoje buvo 13, 1963 viduryje – 16, 1972 pabaigoje – 17, 1985 – 14 apylinkių. 1959 prie Kapsuko rajono prijungtos 2 panaikinto Simno rajono apylinkės, 1 perduota Lazdijų rajonui, 1962 – 4 panaikinto Kazlų Rūdos rajono apylinkės, Kazlų Rūda ir 1 Prienų rajono apylinkė, t. p. panaikinto Kalvarijos rajono teritorija. 6 Kapsuko rajono apylinkės perduotos Vilkaviškio rajonui. Kapsukas, 1986 tapęs respublikinio pavaldumo miestu, rajonui nebepriklausė. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Kapsuko rajonas pervadintas Marijampolės rajonu. 1995 vietoj jo įsteigta Marijampolės savivaldybė, 2000 vietoj jos įsteigtos Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybės; dalis teritorijos atiteko Kazlų Rūdos savivaldybei. 2024 07 31 panaikintos Gudelių, Marijampolės ir Šunskų seniūnijos, jų vietoje įkurtos Mokolų ir Patašinės seniūnijos. 2001 Marijampolės savivaldybėje buvo 70 823, 2011 – 61 284 gyventojai.
2
Ilgliauka
Marijampolės savivaldybės žemėlapis
-Kapsuko rajonas; -Marijampolės rajonas