marijavitės

marijavtės, Marjos gyvẽnimo seser kongregãcija (Congregatio sororum Maria vitae), katalikių moterų vienuolija. 1737 marijavičių vienuoliją įsteigė Zietelos klebonas S. J. Turčinavičius, 1739 regulą patvirtino Vilniaus vyskupas M. Zenkavičius. Diecezinių teisių kongregaciją 1752 patvirtino popiežius Benediktas XIV ir 1774 popiežius Klemensas XIV. Dėvėdavo pilką abitą, duodavo 3 vienuolinius įžadus. Tikslas – rūpintis našlaitėmis ir neturtingomis mergaitėmis, atversti į katalikų tikėjimą ir rengti krikštui žydų kilmės mergaites. Centras Vilniuje. Čia 1737 prie Šv. Stepono bažnyčios (nuo 1752 priklausė marijavitėms) pastatytas vienuolynas, prie jo veikė neturtingų mergaičių mokykla. Daugiausia vienuolynų įkurta Vilniaus vyskupijos miestuose (Pinske, Mozyriuje, Slanime, Gluske, Mogiliavo sr., Polocke ir kitur), vienas Kražiuose, keli Lenkijoje. Vilniuje per pirmuosius 30 veiklos metų marijavitės parengė virš 400 neofičių, daugiausia žydžių mergaičių. 1770 vienuolija panaikinta, 1774 atkurta. 19 a. pradžioje buvo 90 seserų, veikė 17 vienuolynų, prie jų – mokyklos neturtingoms mergaitėms (mokėsi 465 mergaitės). 1864 caro Aleksandro II įsaku vienuolija panaikinta, visi vienuolynai uždaryti, seserys išsklaidytos po įvairius moterų vienuolynus.