Žilitė Marijona (slap. Eglutė, Daktarytė) 1906Jurbarkas 1994 12 27Vilnius (palaidota Jurbarko kapinėse), Lietuvos antisovietinių partizanų ryšininkė, medicinos seselė. Karė savanorė (1997, po mirties).
Išsilavinimas ir veikla
1924 baigusi Jurbarko gimnaziją užsienyje studijavo mediciną. 1933 grįžusi dirbo Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. 1939 03 23 Klaipėdos kraštą okupavus nacių Vokietijai, dirbo Jurbarko tuberkuliozės ligoninėje. 1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, įsitraukė į antinacinį pasipriešinimą. 1944 SSRS kariuomenei vėl užėmus Lietuvą, tapo Jungtinės Kęstučio apygardos (nuo 1948 04 Kęstučio apygarda) Žemaitijoje partizanų ryšininke, aprūpindavo juos medikamentais ir tvarsliava. 1946 pasitraukė į mišką, tapo kovotojų medicinos sesele, operuodavo sužeistuosius. Rinko ir užrašinėjo partizanų ir kaimo žmonių pasakojimus, dainas.
Marijona Žiliūtė
Nuo 1951 12 Šimkaičių miško (Jurbarko rj.) bunkeryje slaugė mikroinsulto ištiktą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininką J. Žemaitį (slapyvardis Vytautas); jos pastangomis J. Žemaičiui pagerėjus sveikatai, nuo 1953 04 jis vėl ėjo pareigas. 1953 05 30 bunkeris buvo išduotas; saugumiečiams į jį įmetus granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, visi buvo suimti. M. Žiliūtė kalinta Lukiškių kalėjime; kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su sovietiniu saugumu. 1954 06 buvo nuteista 25 m. lagerio; kalinta Dubrovlage (Mordovija), Siblage (Kemerovo sr.) ir Oziorlage (Taišeto sr.). Dėl nepagydomos ligos buvo paleista, 1960 12 22 grįžo į Lietuvą.
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (2009, po mirties).
Eglutė; Daktarytė; -Marijona Žiliūtė
2737