marijonai

marijõnai, Švenčiáusiosios Mergẽlės Marjos Nekatojo Prasidėjmo kunig marijõnų vienuolijà (lot. Congregatio Clericorum Marianorum ab Immaculata Conceptione Beatissimae Virginis Mariae), iki 1909 Švenčiáusiosios Mergẽlės Marjos Nekatojo Prasidėjmo vado regulnių kunig marijõnų òrdinas (Ordo (Congregatio) Clericorum Regularium Marianorum sub titulo Immaculatae Conceptionis Beatissimae Virginis Mariae, MIC), katalikų vienuolių kongregacija, tos kongregacijos nariai. Pirmoji Abiejų Tautų Respublikoje įsteigta vienuolija, pirmoji vyrų vienuolija Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos vardu.

Struktūra ir organizacija

Popiežiaus teisių (1910 patvirtino popiežius šv. Pijus X). Vadovaujasi palaimintojo J. Matulaičio parašytais, po Vatikano II susirinkimo (1962–65) atnaujintais įstatais. Duoda paprastuosius (ne iškilminguosius) įžadus, neturi abito.

Tikslas: skleisti Dievo garbę, siekti evangeliškojo tobulumo sekant Švč. Mergelės Marijos Nekaltai Pradėtosios pavyzdžiu, mokytis ir mokyti, padėti parapijų sielovadai.

Aukščiausia valdymo institucija – Generalinė kapitula, vadovauja renkamas generolas ir jo taryba (būstinė Romoje).

Istorija

Marijonų regulos kunigų ordiną 1673 Korabiewe (Mazovijos vaivadija) įsteigė palaimintasis S. Papczyńskis (1631–1701), 1699 patvirtino popiežius Inocentas XII leisdamas vadovautis Dešimties Švč. Mergelės Marijos dorybių regula.

Iš pradžių marijonai buvo globojami pranciškonų. Dėvėjo baltą abitą (vadinti baltaisiais). Iki 18 a. vidurio veikė Lenkijoje, apie Varšuvą. 1750 įsikūrė Portugalijoje (4 vienuolynai), vėliau Ukrainoje (3), Baltarusijoje ir Romoje (1779–98).

Generolas R. Novickis (1736–1806) atskyrė marijonus nuo pranciškonų, parašė naujus įstatus, 1787 juos patvirtino popiežius Pijus VI, suteikė privilegijų. 18 a. 8–9 dešimtmečiais marijonai išplėtojo veiklą. Po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo (1795; Abiejų Tautų Respublikos padalijimai) ir kitų politinių aplinkybių Europoje marijonai patyrė krizę – 1798 imperatoriaus Napoleono I buvo išvaryti iš Romos, 1848 uždaryti vienuolynai Portugalijoje, po 1864 – Rusijos imperijoje.

1909 J. Matulaitis slapta įstojo į marijonų ordiną, popiežiaus Pijaus X leidimu jį atnaujino, pritaikė naujų laikų Bažnyčios poreikiams, paskelbė šūkį Kristui ir Bažnyčiai. Marijonai iš ordino tapo kongregacija. 1911 J. Matulaitis Fribūre įsteigė vienuolyną su naujokynu, įkurdino marijonus Jungtinėse Amerikos Valstijose (1913; čia įkūrė ir marijonų pasauliečių bendradarbių judėjimą Marijonų talkininkai, parašė jiems įstatus), Latvijoje (1924, Viļānuose leido laikraštį Katoļu dzeive). Marijonai atsikūrė Lenkijoje (1915), Italijoje (1925, Romoje), Portugalijoje (1954), įsikūrė Mandžiūrijoje (1929), Didžiojoje Britanijoje (1931), Argentinoje (1939), Brazilijoje (1969), Rytų apeigų misija įkurta Australijoje (1951). 1781 buvo 147, 1864 – 63, 1908 – 1, 1937 – 354 nariai.

1930 marijonų kongregacija padalyta į provincijas; centras Romoje. Marijonai veikia 19 šalių (tarp jų Ruandoje ir Kamerūne), yra 7 provincijos, vienuolijai priklausė 482 nariai, iš jų – 320 kunigų (2019).

1909 atnaujintųjų marijonų generolai: V. Senkus (1909–11), J. Matulaitis (1911–27), P. P. Būčys (1927–33 ir 1939–51), A. Cikoto (1933–39), W. Mroczekas (1951–57), S. Škutanas (1957–63), Č. Sipovičius (1963–69), J. Sielskis (1969–81), F. Grabowskis (1981–84), D. Petraitis (1984–93), A. Bonieckis (1993–99), M. Garrow (1999–2005), J. M. Rokoszas (2005–10), A. Pakuła (nuo 2011).

Žymūs marijonai: palaimintieji kankiniai J. Kašyra ir A. Leszczewiczius, Dievo tarnai K. Wyszyńskis, F. Abrantovičius, A. Cikoto, J. Mendrikas.

Marijonai Lietuvoje

Lietuvoje marijonus įkurdino 1750 į Starapolę (dabar Marijampolė) atvykęs čekas V. Strachas. Čia 1758 pastatytas vienuolynas su bažnyčia, pradėjo kurtis marijonų miestas Marijampolė. 19 a. pirmoje pusėje marijonai Marijampolėje įkūrė mokyklą, vienuolyne savo klierikams – filosofijos ir teologijos kursus (Filosofijos institutą). Lietuviškus pamokslus sakydavo Alytuje ir kitose Sūduvos parapijose, kurių klebonai nemokėjo lietuviškai. 18–19 a. vienuolynai veikė Miroslave (1763–1864), Jonavoje (1775–1832) ir Igliaukoje (1781–1864).

Po 1863–1864 sukilimo Rusijos valdžia visiems Lenkijos ir Lietuvos marijonams įsakė apsigyventi Marijampolėje ir uždraudė priimti naujus narius, kelis ištrėmė į Sibirą; ištremtasis K. Švirmickas (1812–94; Juozapo Kalinausko auklėtojas) Irkutske pastatė bažnyčią ir mokyklą.

1918 atnaujintos marijonų kongregacijos vienuolynas atkurtas Marijampolėje, vienuolynai įkurti Kaune (1921, prie Šv. Gertrūdos bažnyčios, 1937 į Kauną iš Marijampolės atkeltas marijonų Filosofijos institutas), Ukmergėje (1926), Žemaičių Kalvarijoje (1927), Panevėžyje (1927; 1939 įkurtas antras vienuolynas ir naujokynas), Patašinėje (1935). 1930 įkurta Lietuvos marijonų provincija, 1937 ji turėjo 165 narius. 1940 išsklaidžius Marijampolės vienuolyną įkurtos laikinos rezidencijos Krivonyse (Trakų apskr.), Palomenėje, Gegužinėje, Varėnoje, Babriškėse (Alytaus apskr.), 2 vienuolynai Vilniuje, 1941 – Skardupiuose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą marijonai turėjo vidurinių mokyklų, Marijampolėje – gimnaziją, spaustuvę, vieną didžiausių Lietuvoje bibliotekų, sodininkystės, daržininkystės, amatų įmonę, leido religines knygas, brošiūras, savaitraštį Šaltinis (1926–40), žurnalą vaikams Šaltinėlis (1928–40, abu Marijampolėje).

Sovietų valdžia 1948–49 SSRS teritorijoje uždarė visus vienuolynus, keliolika marijonų įkalino. Iki 1990 marijonai Lietuvoje veikė slaptai. Po J. Stalino mirties iš kalėjimų ir lagerių grįžus veiklesniems kunigams marijonai išplėtojo pogrindinę veiklą. Rengė slaptus kunigų susitikimus, juose buvo aptarinėjami religinio gyvenimo klausimai, Vilkaviškio vyskupijoje nutarta leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, žurnalą Aušra (1975–88; vienas jo steigėjų P. Račiūnas). 20 a. 8–9 dešimtmečiais marijonai su jėzuitais vadovavo slaptai kunigų seminarijai ir teologijos bei katechetikos kursams.

1991 atkurta Kunigų marijonų Lietuvos šv. Jurgio provincija, grąžintas Marijampolės vienuolynas ir gimnazija, Kauno vienuolyno pastatai ir Šv. Gertrūdos bažnyčia. Nuo 1999 veikia Marijonų talkininkai (centras Šv. Gertrūdos bažnyčia Kaune).

Marijonai dėsto mokyklose, rengia rekolekcijas, konferencijas, dirba su katechetais, bendradarbiauja spaudoje ir radijuje.

2007 veikė 4 vienuolynai (Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje ir Vilniuje), buvo apie 20 narių. 2021 veikia po 1 vienuolyną Kaune ir Marijampolėje, yra 11 narių. Centras Marijampolėje.

Provincijos vyresnieji: J. Kriščiukaitis (1927–30), J. Totoraitis (1930–33), V. Gergelis (1933–35), A. Petrauskas (1935–38), J. Vaišnora (1938–39), P. Andziulis (1939–50), V. Dvaranauskas (1950–66), P. Šulskis (1967–81), V. Aliulis (1981–89), P. Račiūnas (1989–96), V. Brilius (1996–2017), A. Šidlauskas (nuo 2018).

Lietuviai marijonai išeivijoje

Išeivijoje lietuviai marijonai veikia nuo 1913. 1922 Hinsdale’yje įkūrė vienuolyną ir naujokyną, 1926 – kolegiją (1930 perkelta į Marianapolį, Konektikuto valstija), 1934 – seminariją.

Čikagoje 1930 įkurta Šv. Kazimiero provincija. Čikagoje marijonai leido knygas, žurnalą Tikyba ir dora (1914–1919), laikraštį Draugas (nuo 1919), savaitraštį Laivas (1921–90), Kristaus Karaliaus laivas (1934–65), The Marian (nuo 1948, anglų kalba), 1956 įkūrė spaustuvę. Šv. Kazimiero provincijai priklauso ir Argentinos marijonai. Nuo 1939 jie Avellanedoje turi bažnyčią, vienuolyną, mokyklą, nuo 1952 – spaustuvę, 1948–2002 leido laikraštį Laikas, 1953 – Mater de la Misericordia. Nuo 1950 veikė Rosario; čia pastatė Šv. Kazimiero bažnyčią, vienuolyną.

Didžiojoje Britanijoje marijonai veikė Londone, prie Šv. Kazimiero bažnyčios (1931–99) ir Nottinghame (1965–2003). Australijoje, Adelaidėje, prie lietuvių Šv. Jurgio bažnyčios marijonai veikia nuo 1962, leidžia savaitraštį Šventadienio balsas. Šv. Kazimiero provincija 2006 sujungta su Šv. Stanislovo Kostkos provincija į vieną Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, provinciją.

Žymūs lietuviai marijonai

Žymūs lietuviai marijonai: kardinolas V. Sladkevičius, arkivyskupas L. Povilonis, vyskupai P. Brazys, P. Karevičius, J. Žemaitis, profesorius J. Totoraitis, profesorius Juozas Grigaitis, rašytojai J. Tilvytis, V. J. Bagdanavičius, V. Aliulis.

L: J. Totoraitis Marijampolės kunigų marijonų vienuolynas Marijampolė 1924; Arkivyskupas Jurgis Matulevičius Marijampolė 1933; A. Kučas Arkivyskupas Jurgis Matulaitis Matulevičius: gyvosios krikščionybės apaštalas Čikaga 1979; S. Matulis Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis, M.I.C., marijonų gaivintojas Nottingham 1996.

3135