Mãrijos istòrija
Viduriniai amžiai
Istoriniuose šaltiniuose mariai minimi nuo 6 a. (pirmasis paminėjo gotų istorikas Jordanas). Nuo 8 a. jie buvo pavaldūs Chazarų kaganatui, 10–12 a. – Pavolgio Bulgarijai, nuo 13 a. 4 dešimtmečio – Aukso ordai, nuo 15 a. – Kazanės chanatui.
Rusijos valdymas
1552 nukariavusi Kazanės chanatą Rusija prisijungė ir marių gyvenamą teritoriją, kuri buvo priskirta Kazanės, Viatkos, Žemutinio Naugardo, Ufos ir Jekaterinburgo gubernijoms. Marių žemėse, paskelbtose valstybinėmis, apsigyveno rusų valstiečių kolonistų, 16 a. antroje pusėje–17 a. sukurta rusų bajorų ir vienuolynų valdų; daliai marių uždėta lažo prievolė, kiti mokėjo jasaką. Dėl rusų kolonizacijos, stačiatikybės diegimo (dažnai – prievartinio) ir mokesčių didėjimo 17–18 a. daug marių persikėlė į Baškiriją, dalyvavo J. Pugačiovo (1773–75) ir kituose sukilimuose. Nuo 18 a. pabaigos ėmė plėtotis amatai, įkurta verslovių, vėliau manufaktūrų. 1861 panaikinus baudžiavą regione ėmė kurtis pirmosios pramonės įmonės.
20–21 a. amžiai
Po 1917 Spalio perversmo 1920 sudaryta Marių autonominė sritis. 1921–22 čia, kaip ir visame Pavolgyje, siautė badas. 1936 Marių autonominė sritis buvo pertvarkyta į Marių Autonominę Sovietų Socialistinę Respubliką. Per II pasaulinį karą į Mariją atkelta pramonės įmonių ir kultūros įstaigų, po karo čia labai plėtota pramonė.
1990 10 paskelbta deklaracija dėl Marijos valstybinio suvereniteto. Nuo 1992 Marija – Rusijos Federacijos respublika.