Marjos kùltas Lietuvojè plito kartu su krikščionybe. Dėl vėlyvo krikšto Lietuva iš Vakarų Europos perėmė jau susiklosčiusias Marijos gerbimo tradicijas. Gana ankstyvam Marijos kulto įsitvirtinimui įtakos turėjo tai, kad nemaža dalis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių buvo apgyvendinta stačiatikių, kurie buvo labai pamaldūs Dievo Motinai. Dar iki oficialaus Lietuvos krikšto (1387) stačiatikių cerkvių buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, ne tik slavų, bet ir rytinėse etninėse lietuvių žemėse bei Rytų Lietuvoje (Vilniuje), o valdovams priėmus katalikybę stačiatikybė nebuvo uždrausta. Marijos, kaip dangiškosios globėjos, ankstyvajai sampratai įtakos turėjo pirmieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ryšiai su krikščioniškuoju pasauliu; Lietuvos geografinė padėtis lėmė glaudžius santykius su gretima Prūsija ir Livonija, Marijos vardu pasivadinusiu Vokiečių ordinu ir ordino pastatytomis Švč. Mergelei Marijai dedikuotomis bažnyčiomis.
stebuklingu laikomas paveikslas Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu (manoma, 17 a. 3 dešimtmetis, 2007 vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis; Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika Šiluvoje)
Ankstyvuoju krikščionybės laikotarpiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Marijos kulto populiarumą liudija bažnyčių pavadinimai. Marijos kulto sklaidai didelę reikšmę turėjo tai, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis Trakuose 1409 pastatydintą bažnyčią dedikavo Švč. Mergelei Marijai. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje esantis Dievo Motinos paveikslas (manoma, Vytautas jį gavo iš Bizantijos imperatoriaus Manuilo II Paleologo) apie 15 a. vidurį pradėtas laikyti stebuklingu. Nuo 1603 iš Vilniaus į Trakus imta rengti iškilmingas maldininkų procesijas. 1604 tokiai procesijai vadovavo Vilniaus vyskupas B. Vaina. 1718 paveikslas vainikuotas auksinėmis popiežiaus Klemenso XI dovanotomis karūnomis; tai pirmasis Lietuvoje Šventojo Sosto oficialiai vainikuotas stebuklingasis Marijos paveikslas. 17–18 a. Trakuose buvo populiarūs Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (vadinami Trakinėmis), atvykdavo maldininkų iš Vilniaus, Pažaislio, Pivašiūnų, Nemenčinės.
stebuklingu laikomas Trakų Dievo Motinos paveikslas (17 a. pradžia) Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje Trakuose
Iki 16 a. vidurio statytos Žemaičių ir Vilniaus vyskupijų bažnyčios dažnai būdavo pavadinamos Marijos vardu. Marijos kultą skleidė ir pirmosios vienuolijos (pranciškonai, dominikonai, benediktinai). Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kaip ir Vakarų Europoje, Marijos kulto sklaidą pristabdė protestantizmas, t. p. 16 a. susilpnėjusi Stačiatikių Bažnyčios (Kijevo metropolijos) įtaka Lietuvoje. Katalikų Bažnyčios reforma ir kontrreformacija atgaivino pamaldumą Marijai. Didelę reikšmę turėjo atnaujinta liturgija, pakitusi tarnavimo Dievui samprata. Po Tridento susirinkimo (1545–63) pamaldumą Dievo Motinai stiprino bažnyčių statymas, liturginio gyvenimo pagyvėjimas, t. p. į Lietuvą pakviesti jėzuitai ir veiklą atnaujinusios anksčiau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikusios vienuolijos bei jų misijos. Katalikybės vienas naujų tikslų buvo skleisti viešą Marijos kultą. Prie bažnyčių ir vienuolijų imta steigti Marijos brolijas, prie jėzuitų kolegijų veikė Marijos sodalicijos. Dar Marijos kultui plisti turėjo reikšmės Abiejų Tautų Respublikos paskyrimas Marijos globai, kurį 1656 Lvovo katedroje paskelbė valdovas Jonas Kazimieras, t. p. popiežiaus Inocento XI 1683 paskelbta Švč. Mergelės Marijos Vardo šventė.
Apie 1634 Senųjų Trakų benediktinams atsikėlus į Pivašiūnus, vėliau ir vietos bažnyčioje esančiam Dievo Motinos Marijos paveikslui (1988 jį popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminta karūna vainikavo ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą kardinolas V. Sladkevičius) pagarsėjus stebuklais bei išpopuliarėjus atlaidams (Žolinė), maldininkai ėmė vykti ir į Pivašiūnus.
Kulto sklaidai didelę reikšmę turėjo Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje 1608; po šio apsireiškimo buvo atkurta Šiluvos katalikų parapija, apsireiškimo vietoje pastatyta koplyčia, prie jos atstatyta bažnyčia; išpopuliarėjo Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinė; jos tradicija ėmė klostytis 15 a. viduryje). Marijos kultas Šiluvoje ypač išplito 17 a. viduryje, malonėmis ėmus garsėti Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslui Šiluvos bazilikoje (2007 per Šilinę vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, 1786 pirmą kartą paveikslą vainikavo vyskupas S. J. Giedraitis).
Stiprėjant Marijos kultui, kita Marijos šventove tapo Vilniaus Aušros vartai, todėl Trakuose švęsti atlaidai ėmė menkėti. 1655–61 laikoma Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo gerbimo pradžia; per Lenkijos ir Lietuvos valstybės–Rusijos karą (1654–67) saugodami miesto vartus vilniečiai meldė Marijos užtarimo. Pirmosios ypatingos iškilmės, skirtos Aušros Vartų Dievo Motinai pagerbti, surengtos po 1706 05 18 Vilniaus gaisro. Nuo 1735 Aušros Vartuose lapkričio antrąją savaitę imta švęsti Dievo Motinos Globos šventę. Ji išsiplėtė į iškilmingus 8 d. atlaidus, kai 1773 popiežius Klemensas XIV suteikė Vilniuje įsikūrusiai Švč. Mergelės Marijos Globos brolijai atlaidų privilegijas. Vilniaus Aušros vartuose iškilmingai švenčiama Gailestingumo Motinos iškilmė (lapkričio 16), tą savaitę nuo sekmadienio iki sekmadienio (data kasmet keičiasi) vyksta Aušros vartų atlaidai.
Švč. Mergelės Marijos skulptūra (bronza, 2008, Šiluva)
Kitos Marijos kulto svarbiausios vietos – bažnyčios, kuriose yra garsūs tikinčiųjų laikomi stebuklingais Marijos paveikslai: Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1902; Dievo Motinos paveikslas; vyksta Žolinės atlaidai) ir Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika (pastatyta 1822; Švč. Mergelės Marijos paveikslas; liepos 2–10 vyksta Žemaičių Kalvarijos atlaidai). Marijos kulto stiprumą Lietuvoje dar liudija Lietuvos paaukojimai ir daug tikinčiųjų pasiaukojimų Marijai bei Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. 1987 popiežius Jonas Paulius II per Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejų Lietuvą paaukojo Marijai.
R. G. Vaišnora Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas Kaunas 1999; B. R. Vitkauskienė Marijos kultas / Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai Vilnius 2001; Krikščionybės Lietuvoje istorija / sud. V. Ališauskas Vilnius 2006.