Marijos tarnaitės

Marjos tarnáitės, Švenčiáusiosios Nekaltõsios Mergẽlės Marjos tarnáičių kongregãcija (Congregatio sororum servularum Beatae Mariae Immaculatae, PAMI), katalikių moterų vienuolija. Popiežiaus teisių (1949 patvirtino popiežius Pijus XII). Vadovaujasi konstitucija, mariologiniu ir pranciškonišku dvasingumu. Charizma – gyventi sekant Jėzaus ir Marijos pavyzdžiu Nazarete, tarnauti kitiems. Neturi abito ir kitų išorinių ženklų. Tikslas – vaikų ir jaunimo religinis mokymas, krikščioniškos sąžinės ugdymas, sielovadinis darbas savo aplinkoje (ypač kaime) ir misijose. Duoda 3 vienuolinius įžadus. Gyvena bendruomenėje. Teritoriniu principu skirstosi į provincijas. Kongregacijai vadovauja generalinė vyresnioji, jos taryba ir generalinė kapitula. Yra 3 provincijos – Lenkijos, Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, nuo generalinių namų priklausomos delegatūros Latvijoje, Ruandoje, Konge, Kamerūne ir vienuoliniai namai Baltarusijoje, Ukrainoje, Romoje. Centras Mariówkoje (Mazovijos vaivadija). 2008 buvo apie 800 Marijos tarnaičių narių. Prie Marijos tarnaičių veikia apaštalinio gyvenimo bendruomenė Fiat, kurios narės įsipareigoja pavieniui ir nesiskelbdamos, kad priklauso vienuolijai, gyventi pagal jos charizmą ir dvasingumą.

Marijos tarnaičių vienuoliją 1878 Lenkijoje įkūrė H. Koźmińskis (1829–1916), kaip slaptą pavienio vienuolinio gyvenimo kongregaciją. Jos vadovavosi popiežiaus Leono XIII reformuota šv. Pranciškaus Asyžiečio III ordino regula, darė laikinuosius įžadus, apaštalavo šeimose ir darbovietėse. Tuo metu veikė ir bendruomenėje gyvenančios amžinųjų įžadų (laikėsi šv. Pranciškaus Asyžiečio III reguliaraus ordino regulos), t. p. pasauliečių tretininkių Marijos tarnaičių seserys. 1909 popiežiui patvirtinus tik bendro gyvenimo seserų konstituciją Marijos tarnaičių vienuolija reorganizuota.

LIETUVOJE įsikūrė 1893. Pirmieji namai įsteigti Rokiškyje, iki 1902 įsikūrė Palangoje, Obeliuose, Josvainiuose, Šiauliuose, Plungėje, Sedoje, Kretingoje. 1902 įkurta Žemaičių provincija, 1902–08 turėjo naujokyną Plungėje, kuris reorganizavus vienuoliją iškeltas į generalinius namus Mariówkoje, provincija panaikinta. 1923 įkurta Lietuvos provincija; centras Rokiškyje, nuo 1931 – Panevėžyje. Iki 1940 seserys veikė kaip Lietuvaičių švietimo draugija, dirbo švietimo ir vaikų globos įstaigose. Įsteigė mergaičių amatų ir namų ruošos mokyklas Panevėžyje, Tauragėje, Rokiškyje, ž. ū. mokyklą Adakave, pradines mokyklas Panevėžyje, Girėnuose, Adakave, vaikų darželius Palangoje, Panevėžyje, Tauragėje, Rokiškyje, vaikų globos namus Kaune, Adakave, Girėnuose, Tauragėje.

1940 Marijos tarnaičių vienuolijos pastatai nacionalizuoti, seserys išvarytos iš namų, atleistos iš įstaigų. Sovietiniu laikotarpiu Marijos tarnaitės dirbo parapijose vargonininkėmis, procesijų vadovėmis, slapta katekizavo vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius, organizavo katalikiškus renginius. 1993 atgavo centrinius namus Panevėžyje; čia rengia jaunimo susitikimus, kursus, rekolekcijas, Švenčiausiojo Sakramento adoracijas, buria maldos grupeles. Dar yra namai Vilniuje, Palangoje, Linkuvoje, Šilalėje, Viekšniuose, Rokiškyje, Kaune. Marijos tarnaitės dirba Palendrių benediktinų svečių namuose, Pakutuvėnų pranciškonų Sutaikinimo sodyboje. 2016 buvo 52 amžinųjų įžadų seserys, 1 laikinųjų įžadų sesuo, 1 postulantė.