Mãrijus, Gãjus Mãrijus (Gaius Marius) 156 pr. Kr.Cereatė (netoli dabartinio Arpino, Lacijaus sr.) 86 pr. Kr.Roma, senovės Romos karo ir politikos veikėjas.
Plebėjo sūnus. Pasižymėjo Scipiono Afrikiečio Jaunesniojo kariuomenėje per karus dabartinės Ispanijos teritorijoje. Laimėjo mūšių per Jugurtos karą (111–105). 102 įveikė teutonus, 101 – kimbrus.
Politinę ir socialinę padėtį pakeitė vedęs Cezario tetą Juliją; buvo remiamas karo veteranų. Tribūnas (119), konsulas (107, 104–100 ir 86). Marijaus pastangomis nereguliari piliečių kariuomenė buvo pradėta keisti samdomąja. Stiprindamas politinę įtaką, sudarydavo sąjungą tai su populiarais, tai su optimatais. Nuo 89, remiamas populiarų, kovojo su optimatų vadu Sula. 88, Sulai užėmus Romą, pabėgo į Afriką. 87 su Sulos priešininku Cina užėmė Romą ir susidorojo su politiniais priešais. 86 Marijus (kaip ir Cina) pasiskelbė konsulu, bet netrukus mirė.