Pekuras Marijus 1960 07 11Vilnius, lietuvių tapytojas. I. Piekuro ir M. T. Rožanskaitės sūnus, G. Piekuro brolis. 1984 baigė Lietuvos dailės institutą (mokėsi pas A. Šaltenį, L. Surgailį). Nuo 1988 dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
M. Piekuras. Spiečius (aliejus, 2004; © LATGA, 2020)
Nuo 1984 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje; individualios Vilniuje (1992–94, 1996, 2000–04; 2018 – su žmona Rūta Piekuriene), Molėtuose (1998), Varėnoje (2002, 2016); parodos su šeima (I. ir G. Piekurais, M. T. Rožanskaite) Vilniuje (1997, 2007), Klaipėdoje (2003), Maskvoje (2004), Kuršių kaime (Varėnos rj., 2001, 2003, 2005). Ankstyvieji kūriniai – peizažai, natiurmortai (Ant kėdžių 1985, Natiurmortas 1988), figūrinės kompozicijos (Būrimas su negyva gėle, Vakaras su nukritusiais lapais, Jaunystė tavo jau tolyn keliu pasuko – vykis ją, visi 1986, Pasakojanti 1987, Atsisveikinantis 1988, Mokytoja 1989); jie tamsaus sodraus kolorito, ekspresyvios tapysenos, rupios faktūros. Nutapė mitologinės, sakralinės tematikos kūrinių (Karalių ir Karalienių ciklas). Nuo 10 dešimtmečio pradėjo tapyti angelų tema (Grojantis angelas, Ateinantis angelas, abu 2001), kūrinius jungia į įvairių formų poliptikus (Angelai I–VII). Apibendrinti simboliniai motyvai pavaizduoti plastiškai, šviesių spalvų deriniais.
1664