marinizmas

marinzmas (it. marinismo), 17 a. italų poezijos stilistinė kryptis. Kartais tapatinamas su 17 a. italų kultūros kryptimi seičentu (secentismo). Pavadinimas kilo iš pradininko G. Marino pavardės. Terminas literatūros moksle įsitvirtino 19 amžiuje. Artimos barokinės literatūros kryptys: Ispanijoje – gongorizmas, Prancūzijoje – preciozinė literatūra, Didžiojoje Britanijoje –eufuizmas, metafiziniai poetai. Marinistinio stiliaus poezijai ir eiliuotoms dramoms būdinga meilės, dažniausiai gašlios, motyvai, išdailinta įmantri forma, sudėtingos metaforos, alegorijos, antitezės, chiazmai, tipiški įvaizdžiai (pvz., bėgantį laiką įprasmina fontanas), žodžių žaismas, patetiška intonacija. Žymiausi marinistai: G. Marino, C. Achillini (1574–1640), G. Preti (1582–1626), Ciro di Persas (1599–1663), G. Lubrano (1619–93, eilėraščių rinkinys Poetiniai blykstelėjimai, arba Eilėraščiai šventomis ir dorovingomis temomis / Scintille poetiche o poesie sacre e morali 1690). 17 a. pabaigoje marinizmą imta kritikuoti.

2271