Mario Sironi
Sironi Mario (Marijus Sirònis) 1885 05 12Sassari 1961 08 13Milanas, italų tapytojas, skulptorius, architektas. Nuo 1903 studijavo Dailės akademijoje Romoje (pas G. Ballą); jo paveiktas nutapė divizionizmo stilistikos paveikslų. 1906 lankėsi Paryžiuje. Bendravo su futuristais G. Severini, U. Boccioni, nutapė futuristinių paveikslų (Sunkvežimis 1914, Futuristinė kompozicija 1915, Dviratininkas 1916, Lempa 1919). 1920 M. Sironi kūrybai įtakos turėjo G. de Chirico metafizinė tapyba, mėgo vaizduoti Milano priemiesčių pramonines erdves, taikė neįprastus rakursus (ciklas Urbanistinis peizažas 1920–42, Natiurmortas su mėlynu puodeliu 1924). Su architektu G. Muzio (1893–1982) suprojektavo Italijos paviljonus Pasaulinėms parodoms Kölne (1928) ir Barselonoje (1929). Dailininkų grupuotės Novecento Italiano vienas įkūrėjų (veikė 20 a. 3–4 dešimtmetyje).
Kūryboje kėlė tautinio meno idėją, plėtojo neoklasicizmo stilistiką (Gladiatoriai 1933, Arklys ir raitelis 1935, Vienuolio galva 1940, Bažnyčia 1942). Aktyviai propagavo fašistinės ideologijos ir to laikotarpio oficialiojo meno principus; buvo karikatūristas fašistinės pakraipos laikraštyje Il Popolo d’Italia. 1932–42 sukūrė sienų tapybos kūrinių, mozaikų, reljefų. Nuo 1943 kūrė molbertinę tapybą. Dalyvavo tarptautinėse parodose (Venecijos bienalėje, 1924).
M. Sironi. Šeima (aliejus, 1930, Nacionalinė moderniojo ir šiuolaikinio meno galerija Romoje; © LATGA / SIAE, 2020)