Mariùpolio pilkapýnas, vėlyvojo neolito paminklas, yra prie Mariupolio. Aptiktas 1930 statant Azovstal gamyklą.
1930–1933 tyrė profesorius Nikolajus Makarenko, ištirti 124 kapai. Mirusieji laidoti rytų–vakarų kryptimi, nedeginti, akmeninėse dėžėse, apibarstyti ochra, virtusia raudonos spalvos geležies oksidu. Radiniai: ginklai, papuošalai, meno dirbiniai, tarp jų iš šerno ilties pagaminta jaučio figūrėlė, žvėrių dantų kabučiai, akmeniniai smeigtukai su skylutėmis, porfyro dirbiniai, patekę per mainus iš Užkaukazės arba Artimųjų Rytų.
Radiniai datuojami viduriniu Dniepro-Doneco kultūros etapu (ketvirtas tūkstantmetis prieš Kristų), saugomi Mariupolio kraštotyros muziejuje.
Šalia pilkapyno buvo to paties laikotarpio gyvenvietė.
Remiantis Mariupolio pilkapyno tyrinėjimais teigiama, kad jis atspindi laikotarpį, kai vietos senuosius gyventojus išstūmė ateiviai iš stepių; pilkapyne pastarieji laidojo savo mirusiuosius.
M. Makarenko Marijupil'skyj mogyl'nyk Kyjïv 1933; D. Telegin Neolitičeskie mogil'niki Mariupol'skogo tipa Kiev 1991.
3044