Nekrõšius Marius 1976 11 27Palanga, lietuvių scenografas. E. Nekrošiaus ir N. Gultiajevos sūnus. 2002 baigė Vilniaus dailės akademiją (architektūrą). Kuria scenovaizdžius, daugiausia jų sukūrė E. Nekrošiaus režisuotiems spektakliams Lietuvos ir užsienio teatruose: Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (R. Wagnerio Valkirija 2007, G. Verdi Otelas 2011), teatro studijoje Meno fortas (W. Shakespeare’o Makbetas 1999, Pradžia. K. Donelaitis. Metai 2003, vėliau vadintas Metai. Pavasario linksmybės ir Metai. Rudens gėrybės; Giesmių giesmė 2004, Auksinis scenos kryžius 2005, J. W. von Goethe’s Faustas 2006, Idiotas 2009, pagal F. Dostojevskį, Danteʼs Dieviškoji komedija ir Rojus, abu 2012, Jobo knyga 2014, Bado meistras, pagal F. Kafką, 2015), Jaunimo teatre (Cinkas (Zn), pagal S. Aleksijevič, 2017), Klaipėdos dramos teatre (Kalės vaikai, pagal S. Šaltenį, 2018), Teatro di Roma (A. Čechovo Ivanovas 2002), Teatro del Maggio Musicale Fiorentino Florencijoje (M. Musorgskio Borisas Godunovas 2005), Didžiajame teatre Maskvoje (L. Desiatnikovo Rozentalio vaikai 2005, N. Rimskio‑Korsakovo Sakmė apie nematomąjį Kitežo miestą ir mergelę Fevroniją 2008), La Scala Milane (Ch. Gounod Faustas 2010), Maskvos Nacijų teatre (A. Camus Kaligula 2011), Tautos teatre Varšuvoje (A. Mickevičiaus Vėlinės 2016, W. Gombrowicziaus Santuoka 2018), Kroatijos nacionaliniame teatre Zagrebe (A. Čechovo Ivanovas 2017); kitų režisierių spektakliams (H. Barkerio Europiečiai 2002, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, J. Genet Balkonas 2019, Don Kichotas, pagal M. de Cervantesą, 2021, abu Jaunimo teatre). M. Nekrošius scenovaizdžiuose glaustai išreiškia dramos idėją, simboliškai interpretuoja buities objektus.
M. Nekrošius. Spektaklio Metai. Rudens gėrybės scenografija (2003, © LATGA, 2020; režisierius E. Nekrošius, kostiumų dailininkė N. Gultiajeva, © LATGA, 2020, teatras Meno fortas)
2103