Petipa Marius (rus. Мариус Петипа; Marijus Petipà) 1819 03 11Marselis 1910 07 14Hurzuf (prie Jaltos; palaidotas Sankt Peterburge), rusų baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas. Prancūzas. Šokio mokėsi pas savo tėvą Jeaną‑Antoine’ą Petipa ir baletmeisterį A. Vestrisą. 19 a. 4–5 dešimtmetyje šoko ir statė baletus Briuselio, Bordeux, Nantes’o, Niujorko, Madrido, Paryžiaus teatruose. 1847 pakviestas į Marijos teatrą Sankt Peterburge baleto artisto mimo amplua partijoms atlikti (šoko iki 1869; Liusjenas Dervilji – Édouard’o Deldevezo Pačita 1847, ir baletmeisteris su Frederiku, 1810–72, Grafas Albertas – A. Ch. Adamo Žizel 1848, Febas, Faustas – C. Pugni Esmeralda 1848, Faustas 1854). Nuo 1862 šio teatro baletmeisteris, 1869–1903 vyriausiasis baletmeisteris. 1855–87 dėstė Sankt Peterburgo teatro mokykloje.
Marius Petipa
P. Čaikovskio baleto Miegančioji gražuolė spektaklio scena (1901, baletmeisteris A. Gorskis, pagal M. Petipa ir L. Ivanovą, dailininkai Anatolijus Gelceris, Karlas Valcas; Didysis teatras Maskvoje)
Pastatė daugiau kaip 60 baletų ir divertismentų (ir Didžiajame teatre Maskvoje); svarbesni: C. Pugni Faraono duktė (1862, 1864), A. Ch. Adamo, C. Pugni Korsaras (1863, 1868), L. Minkaus Don Kichotas (1869, 1871) ir Bajaderė (1877, 1900), A. Ch. Adamo Dunojaus mergelė (1880), Žizel (1884, 1899), L. Delibes’o Kopelija (1884), P. Čaikovskio Miegančioji gražuolė (1890), Spragtukas (1892), Gulbių ežeras (1894–95, 1 ir 3 veiksmai), Jeano Madeleine’o Schneitzhoefferio Silfidė (1892), A. Glazunovo Raimonda (1898) ir Metų laikai (1900). M. Petipa baletams būdinga meistriškos šokio kompozicijos, virtuoziški solo ir duetų šokiai, itin pabrėžiamos divertismentų siuitos. Kai kurie M. Petipa baletai sudaro klasikinio baleto repertuaro pagrindą ir yra tebestatomi. Parašė knygą Mariuso Petipa atsiminimai (Memuary Mariusa Petipa 1906).
R: Marius Petipa: Materialy: Vospominanija: Stat’i Leningrad 1971.
57
2271