Mariusz Treliński

Treliński Mariusz (Mariušas Trelnskis) 1962 03 28Varšuva, lenkų operos, teatro ir kino režisierius.

Išsilavinimas ir veikla

1986 baigė Teatro, kino ir televizijos mokyklą Lodzėje (kino režisūrą). 1987 kaip kino režisierius debiutavo televizijos vaidybiniu filmu Didžiojo banginio stuburas (Zad wielkiego wieloryba, ir scenarijaus autorius su Januszu Wróblewskiu). 1995 festivalyje Varšuvos ruduo debiutavo kaip operos režisierius Elżbietos Sikoros (g. 1943) operos Širdžių ėdikas spektakliu. Pasaulyje išgarsėjo 2001, P. Domingo jį pakvietus režisuoti Vašingtono nacionalinėje operoje (G. Puccini Madam Baterflai). 2005–06 ir nuo 2011 – Didžiojo teatro Varšuvoje meno vadovas, čia ir kituose žymiausiuose pasaulio operos teatruose (Metropolitan Opera Niujorke, Vašingtono nacionalinėje operoje, Los Andželo operoje, Berlyno valstybinėje operoje, Izraelio operoje Tel Avive, Marijos teatre Sankt Peterburge, Vroclavo operos teatre), festivaliuose (Baden Badeno, Maggio Musicale Fiorentino Florencijoje) režisavo spektaklių. Bendradarbiavo su žymiausiais 20 a. pabaigos–21 a. pradžios dirigentais D. Barenboimu, V. Gergijevu, S. D. Rattle’iu, Carlo Rizzi (g. 1960), operos solistais P. Domingo, A. Netrebko, Piotru Beczała (g. 1966), Michailu Petrenko (g. 1976), Aleksandra Kurzak (g. 1977) ir kitais.

Režisūra

Režisavo daugiau kaip 30 operų spektaklių; svarbesni: G. Puccini Madam Baterflai (1999), Bohema (2006), Turandot (2010), Manon Lesko (2012), K. Szymanowskio Karalius Rodžeris (2000, 2007), G. Verdi Otelas (2001), Traviata (2010), P. Čaikovskio Eugenijus Oneginas (2002, 2014), Pikų dama (2003), Jolanta (2009, 2013), W. A. Mozarto Don Žuanas (2002), U. Giordano Andrė Šenjė (2004), Chr. W. Glucko Orfėjas ir Euridikė, M. Musorgskio Borisas Godunovas (Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, abu 2008), S. Rachmaninovo Alekas (2009), R. Wagnerio Skrajojantis olandas (2012), Tristanas ir Izolda (2016), B. Bartóko Hercogo Mėlynbarzdžio pilis (2013), H. W. Henze’s Vienatvės bulvaras (2014), R. Strausso Salomėja, Thomaso Adèso (g. 1971) Papudruok jai veidą (abu 2015), E. W. Korngoldo Miręs miestas (2017), S. Prokofjevo Ugnies angelas (2018), S. Moniuszkos Halka (2019), P. Hindemitho Kardijakas (2021).

M. Treliński. R. Wagnerio operos Tristanas ir Izolda spektaklio scena (2016, scenografas Borisas Kudlička, kostiumų dailininkas Marekas Adamskis; Izolda – Nina Stemme, Tristanas – Stuartas Skeltonas; Metropolitan Opera Niujorke)

M. Trelińskio režisuoti operos spektakliai kritikų ir žiūrovų vertinami kontroversiškai, šiuolaikinėse operų interpretacijose laužoma operos režisūros konvencijos: originalūs operų siužetai dažnai perkeliami į šiuolaikinę aplinką, tematiškai aktualizuojami, į spektaklius nuolat įterpiama kino ir videomeno epizodai, kartais operiniam vokalui perteikti pasitelkiama mikrofonai. Nuo 1999 nuolat bendradarbiauja su scenovaizdžio dailininku Borisu Kudlička (g. 1972).

Režisavo kino (Atsisveikinimas su rudeniu / Pożegnanie jesieni 1990, pagal S. I. Witkiewiczių, Nuolankioji / Łagodna 1995, pagal F. Dostojevskį, Egoistai / Egoiści 2000) ir televizijos filmų, televizijos serialų, teatro ir televizijos spektaklių. Pelnė kino ir operos teatro režisūros apdovanojimų. Tarptautinis operos apdovanojimas (2018).

3227