Marjan Rožanc

Rožanc Marjan (Marjanas Ròžancas) 1930 11 21Slape (prie Liublianos) 1990 09 18Liubliana, slovėnų rašytojas. Po II pasaulinio karo dirbo įvairius darbus. 1950 paimtas tarnauti Jugoslavijos liaudies armijoje. Apkaltintas antikomunistinėmis pažiūromis, kalintas. 1955 paleistas, grįžo į Slovėniją. Gyveno Maribore, Liublianoje. Dirbo žurnalistu, vadovavo eksperimentiniam teatrui Scena 57. Dėl antikomunistinių nuostatų M. Rožanco dramas uždrausta statyti. Sukūrė prozos kūrinių (knygos Mirę ir visi kiti / Mrtvi in vsi ostali 1959, Oro šautuvas / Zračna puška 1971, Nereginčioji pono Janko akis / Slepo oko gospoda Janka 1972, Meilė / Ljubezen 1979 ⁴2001, filmas 1984, režisierius R. Ranflas, Kūno prisikėlimas / Vstajenje mesa 1980, Nusikaltėliai / Hudodelci, filmas 1987, režisierius F. Slakas, Drugys / Metulj, abu 1981, Romanas apie knygas / Roman o knjigah 1983, Pasaka / Pravljica 1985, Morkaus evangelija 1/8 / Markov evangelij 1/8 1987, Gulbės giesmė / Labodova pesem 1988, Žmogžudystė / Umor 1990, Žalioji ola / Zelena jama 1993). Parašė esė (rinkiniai Ivo Danevo demonas / Demon Iva Daneva 1969, Iš kūno ir kraujo / Iz krvi in mesa 1981, Europa / Evropa 1987, Laisvė ir tauta / Svoboda in narod 1988, Brevijorius / Brevir 1991), jose daug dėmesio skyrė protestantizmo įsitvirtinimo ir gyvavimo Slovėnijoje, jo įtakos slovėnų tautai tyrinėjimui, žmogaus prigimties analizei. Sukūrė filmų scenarijų. M. Rožanco kūryba priskiriama neorealizmui, yra postmodernizmo poetikos elementų, egzistencinės filosofijos, holizmo nuostatų. Aukštinami krikščioniškieji, humanistiniai idealai, ryšku realybės ir idėjų priešpriešinimas, biografijos bruožai. 1993 įsteigta M. Rožanco premija už geriausią metų esė slovėnų kalba; apdovanojimai teikiami jo namuose.