Mark Rothko
Rothko Mark (Markas Ròtkas), tikr. Marcus Rothkowitz 1903 09 25Daugpilis 1970 02 25Niujorkas (nusižudė), Jungtinių Amerikos Valstijų tapytojas. Vienas žymiausių abstrakčiojo ekspresionizmo atstovų. Spalvos lauko tapybos vienas pradininkų. 1913 su motina ir seserimi emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (pas tėvą). 1921–23 studijavo Yale’io universitete, 1924 – Niujorko meno studentų lygoje, nuo 1925 mokėsi pas M. Weberį. 1929–52 dėstė Žydų centrinėje akademijoje Niujorke, 1949 – Dailės mokykloje Kalifornijoje, 1967 – Kalifornijos ir Berkeley universitetuose; profesorius (1951). Bendravo su M. Avery, A. Gottliebu. Dailininkų grupės Dešimt (The Ten 1935) vienas steigėjų. Dėl Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose stiprėjančio antisemitizmo 1940 pasikeitė pavardę į Rothko. 1948 Niujorke su B. Newmanu, W. Baziotesu, R. Motherwelliu įkūrė dailės mokyklą The Subjects of the Artist. 1950, 1959 ir 1966 lankėsi Europoje.
Kūryba
Kūrybos pradžioje nutapė portretų (Sopfie 1927, Motinos portretas 1928). Vėlesnei kūrybai įtakos turėjo C. G. Jungo analitinė psichologija, F. Nietzsche’s veikalas Tragedijos gimimas (1872), pirmykštės dailės, simbolių, mitologijos, siurrealizmo studijos. Sukūrė simbolistinių siurrealizmo, ekspresionizmo manieros kompozicijų (Erelio pranašingas ženklas 1942).
Vėliau M. Rothko stilius pamažu kito: paveiktas C. Stillio tapybos, 1943 pradėjo kurti abstrakcijas, nuo 1946 eksploatavo susiliejančių spalvų netaisyklingos formos plokštumas, iš jų vėliau išplėtojo savo žymiųjų kūrinių elementus (Nr. 18, Nr. 26, abu 1948). Įkvėptas H. Matisse’o paveikslo Raudonoji studija (1911) pradėjo kurti didelio formato kūrinius, kurie jam pelnė tarptautinį pripažinimą; tarp jų – Nr. 3/Nr. 13 Rausva, raudona, juoda, žalia ant oranžinės, Nr. 5 (abu 1949). 1958 M. Rothko gavo užsakymą Seagram Building restoranui Niujorke nutapyti 20 paveikslų ciklą (vadinamieji Seagram Murals); sukūręs 9 (jie eksponuojami įvairiuose muziejuose), darbo dėl netinkamos paveikslams vietos atsisakė. M. Rothko įvairiais kelių spalvų tonais ir niuansais išgavo įtaigų erdvės, šviesos įspūdį, paveikslams būdinga subtilios spalvinių derinių variacijos, vyrauja stambios, švelnaus kolorito, lygių tonų zonos, pasikartojanti kompozicija.
M. Rothko. Be pavadinimo / Violetinė, juoda, oranžinė, geltona ant baltos ir raudonos (aliejus, 1949, Guggenheimo muziejus Niujorke; © LATGA / ARS, 2020)
Vėlyvojoje kūryboje vyrauja santūresnės formos, tamsūs, šalti atspalviai, depresyvi nuotaika (Be pavadinimo / juoda ant pilkos 1969).
M. Rothko kūryba turėjo įtakos 20 a. antros pusės Jungtinių Amerikos Valstijų dailės raidai. 1971 Houstone įkurta koplyčia (eksponuojama 14 M. Rothko paveikslų). Nuo 2003 Daugpilyje rengiamas tarptautinis M. Rothko pleneras, 2013 atidarytas M. Rothko meno centras.
-Rotko
2271
-Rotko
L: J. Baal‑Teshuva Rothko Köln 2003.