marka

márka (vok. Mark), vidurinių amžių Europos kaimo bendruomenė. Formavosi 5–6 a. valstybėse, kurias germanai įkūrė buvusios Vakarų Romos imperijos teritorijoje. Iš pradžių marka – laisvųjų valstiečių susivienijimas. Ariamoji žemė buvo pavienės šeimos nuosavybė (alodas), miškai, pievos – bendri (almenda). Marka telkė valstiečius ne giminystės, bet teritoriniu principu. Ilgainiui kuriantis feodaliniams santykiams markos ėmė vis labiau priklausyti nuo stambiųjų feodalų, ariamoji žemė virto senjoro valda, bet pati bendruomenė išliko didele dalimi ūkiškai, administraciškai ir teisiškai savarankiškai besitvarkanti socialinė institucija. Kaip ir visos kaimo bendruomenės marka iširo pirmiausia dėl prekinių piniginių santykių plėtros, ypač sparčiai šis procesas vyko plėtojantis rinkos ekonomikos visuomenei.