marka
márka (vok. Mark), germanų kurtose valstybėse – pasienio rajonas (dažniausia markgrafystė ar markizatas, kurią valdė markgrafas ar markizas). 10–12 a. daug markų susikūrė užimtose slavų žemėse į rytus nuo Elbės ir prie Dunojaus. Ilgainiui daugelis jų tapo didelių kunigaikštysčių branduoliais.