Markiãnas (gr. Markianos, lot. Marcianus) 396Trakija 457Konstantinopolis, Rytų Romos imperatorius (450–457).
Iškilo tarnaudamas kareiviu pas Teodosijaus II karvedį Asparą. Mirus Teodosijui II pagal susitarimą su Asparu formaliai vedė Teodosijaus II seserį vienuolę Pulcheriją (Asparas ir Pulcherija siekė pratęsti Teodosijų dinastijos valdymą).
Atsisakė mokėti duoklę hunams, 452 atrėmė klajoklių puldinėjimus Sirijoje ir Egipte, 456 numalšino armėnų sukilimą, bet dažniau siekė palaikyti taiką, nepadėjo Vakarų Romos imperijai atremti Atilos ir vandalų antpuolių. 451 sušaukė Bažnyčios Chalkedono susirinkimą, kuriame patvirtinta dviejų Jėzaus Kristaus prigimčių – dieviškosios ir žmogiškosios – doktrina ir atmestas monofizitų mokymas tik apie dieviškąją jo prigimtį.
Stačiatikių Bažnyčia Markianą ir Pulcheriją laiko šventaisiais (šventė 02 17).