Šaškevyč Markijan (ukr. Маркіян Шашкевич; Markijanas Šaškèvyčius) 1811 11 06Pidlyssia (Lvovo sr.) 1843 06 07Novosilkai (Lvovo sr.), ukrainiečių rašytojas, Rytų apeigų katalikų (unitų) dvasininkas. Vakarų Ukrainos naujosios literatūros pradininkas. Gimė dvasininko šeimoje. 1829 įstojo į Lvovo dvasinę seminariją, po metų buvo pašalintas už laisvamaniškumą, 1833 vėl priimtas, 1838 baigė. Studijuodamas su I. Vahylevyčiumi ir J. Holovackiu įkūrė Rusėnų trejeto draugiją, telkė tautinių pažiūrų jaunimą. Dirbo kaimo dvasininku. Parengė literatūros almanachus Rusios sūnus (Syn Rusy 1833), Aušra (Zorja 1834, abu uždrausti cenzūros), Dniestro undinė (Rusalka Dnistrovaja 1837, išleistas Budoje, Lvove uždraustas cenzūros), rengė spaudai Lvovo metraščio leidimą, rinko Zoločivo apylinkių tautosaką. 1836 lenkų kalba išleido brošiūrą Azbuka ir abėcėlė (Azbuka i abecadło), kurioje kritikavo ketinimus pritaikyti ukrainiečių kalbai lenkų abėcėlę. Parengė vadovėlį vaikams Skaitiniai (Čytanka 1836, išleista 1850).
Markijan Šaškevyč (dailininkas Ivanas Trušas, 19 a. pabaiga–20 a. pradžia, grafika, pieštukas)
Poezijai būdinga romantizmo įtaka, istorinės temos, tautinio išsivadavimo raiška, tautosakos motyvai, lyrizmas. Išvertė į ukrainiečių kalbą Mato ir Jono Evangelijas, serbų dainų, senosios čekų, lenkų literatūros kūrinių. 1893 M. Šaškevyčiaus palaikai perlaidoti Lvove, laidotuvės virto plačiai nuskambėjusia tautine manifestacija.
R: М. Šaškevyč Tvory Kyjiv 1960.
1551