Vovčok Marko (ukr. Марко Вовчок; Marko Vovčòk), tikr. Marija Vilinska (ukr. Марія Вілінська) 1833 12 22Jekaterininskoje (Lipecko sr.) 1907 08 10Nalčik, ukrainiečių rašytoja. Ukrainiečių socialinės buitinės, psichologinės prozos viena pirmųjų kūrėjų. Rašė ukrainiečių ir rusų kalbomis. 1845–46 mokėsi privačiame pensione Charkove. 1851–58 gyveno Černihove, Kijeve (rinko ir tyrinėjo ukrainiečių tautosaką), 1859–67 – Sankt Peterburge, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Bendravo su T. Ševčenko, N. Kostomarovu, P. Kulišu, I. Turgenevu, N. Nekrasovu, A. Gercenu, L. Tolstojumi, N. Dobroliubovu. Bendradarbiavo leidiniuose Kolokol ir Otečestvennye zapiski. 1871–72 literatūros žurnalo Perevody lučšich inostrannych pisatelej redaktorė. Prozai būdinga žodyno įvairovė, tautosakiškumas, ritmiška kalba, socialinio protesto motyvai, baudžiavinės priespaudos ir ja grindžiamos visuomenės kritika. Personažai atskleidžia gyvenamojo laikotarpio visuomenės tipažus.
Marko Vovčok
Svarbiausi kūriniai: apsakymų rinkiniai Marko Vovčok liaudiški apsakymai (Narodni opovidannia Marko Vovčok 2 t. 1857–62), Apsakymai iš rusų liaudies buities (Rasskazy iz russkogo narodnogo byta 1859), socialinis romanas Instituto auklėtinė (Instytutka 1860), romanai Tiulio boba (Tjulevaja baba 1861), Giedotojo užrašai (Zapysky pryčetnika 1869), apysaka Karmeliukas (Karmeljuk 1862), apybraižų rinkinys Laiškai iš Paryžiaus (Lysty iz Paryža 1863). Į lietuvių kalbą išversta jos pasaka Lokys (1979).
1551