markomãnai (lot. marcomani), germanų gentis.
Manoma, priklausė svebų genčių grupei. Apie 100 pr. Kr. apsigyveno Maino upės slėnyje. Romos karvedys Druzas 9 pr. Kr. puolė juos ir privertė pasitraukti į dabartinės Čekijos rytinę dalį. Čia, vadovaujami karaliaus Marobodo, markomanai sutelkė stiprią genčių konfederaciją. 19 po Kr. ją susilpnino karas su kitomis, Arminijaus vadovaujamomis germanų gentimis.
2 a. markomanai, kvadai, vandalai ir kelios kitos gentys subūrė naują konfederaciją, nukreiptą prieš Romos imperiją. 167 markomanai su sąjungininkais įsiveržus giliai į Italiją prasidėjo karas (Markomanų karas), kuris truko iki imperatoriaus Aurelijaus mirties (180).
Vėliau markomanai šaltiniuose nebeminimi, manoma, prisidėjo prie alemanų sudarytos konfederacijos.