markšeiderystė

markšeiderỹstė (vok. Markscheiderei < Mark – riba + scheiden – skirti), kasybos mokslo sritis, kurianti geometrinių matavimų metodus ir būdus požeminių kasinių ir įrenginių erdvinei padėčiai nustatyti pagal Žemės paviršiaus ir požeminius atraminius punktus ir tų matavimų rezultatus pritaikant praktinėms reikmėms. Svarbiausi markšeiderystės tikslai: naudingųjų iškasenų telkinio formos, matmenų, slūgsojimo pobūdžio, naudingų ir kenksmingų komponentų pasiskirstymas, tikslus požeminių kasinių, statinių, komunikacijų ir kitų įrenginių projektinių matmenų žymėjimas vietoje, brėžinių sudarymas, t. p. uolienų ir Žemės paviršiaus poslinkių virš požeminių kasinių tyrimas ir prognozė, saugos priemonių nuo pavojingų poslinkių kūrimas, kasybos darbų kontrolė, naudingųjų iškasenų išteklių kitimo apskaita ir analizė, markšeiderystės prietaisų kūrimas. Vienas svarbiausių markšeiderystės tyrimų yra markšeiderinė nuotrauka – matematinių skaičiavimų ir požeminių geometrinių matavimų visuma; daroma nuo Žemės paviršiaus, iš atvirųjų ir požeminių kasinių įprastais geodeziniais (nivelyru, teodolitu, menzula) ir specialiais prietaisais (girokompasu, inklinometru) per visą naudingųjų iškasenų telkinio eksploatavimo laiką. Iš nuotraukos rezultatų sudaromi planai, profiliai, pjūviai, žemėlapiai. Markšeiderystė naudojasi matematikos ir skaičiavimo technikos metodais; susijusi su geodezijos, geomechanikos, medžiagų mechanikos, optikos, elektronikos, topografijos, kartografijos mokslais. Markšeiderystės tyrimų rezultatais naudojamasi planuojant naudingųjų iškasenų telkinių paieškų ir telkinių eksploatavimo darbus, tų darbų saugą, įvairių požeminių kasinių statybos darbus. Markšeiderystės raida susijusi su bendra kasybos mokslo raida; pradmenų būta 16–14 a. prieš Kristų.