Markùčiai, Vilniaus miesto dalis Vilnios kairiajame krante, į pietus nuo Belmonto, Rasų seniūnijoje. Priklauso Pavilnių regioniniam parkui. Per Markučius eina Vilniaus–Minsko geležinkelis. Statybos bendrovė INHUS Prefab. Lopšelis‑darželis, dienos veiklos centras. Markučių dvaro muziejus (1948 įkurtas pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje; iki 2023 A. Puškino muziejus). Muziejaus ansamblį sudaro 1868 pastatytas Markučių dvaro gyvenamasis namas, šeimyninės G. ir V. Puškinų kapinaitės, Šv. Varvaros (Barboros) koplyčia (pastatyta 1906), paminklas A. Puškinui (pastatytas 1955, 1992 perkeltas iš Sereikiškių parko; skulptorius B. Vyšniauskas), 18 ha parkas su tvenkiniais.
Markučiai (2023)
Istorija
Iki 16 a. pradžios vietovė su joje esančiais miškais buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio priemiestinė valda. 15 a. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras vietovę padovanojo žmonai Elenai. Jos dvaro žemės driekėsi abipus Vilnelės tarp Vilniaus–Rokantiškų–Polocko kelio ir Juodojo trakto, arba Vilniaus–Smurgainių kelio. Elena dvare įsirengė vasaros rūmus, po 1506 padovanojo dvarą dvariškiui Unkovskiui. Dvaro ribos ilgainiui kito.
16 a. viduryje dvaras atiteko Kiškų giminei – jie 16 a. pabaigoje ar 17 a. pradžioje pasistatydino rūmus (manoma, Elenos laikų rūmai jau buvo sunykę). 17–18 a. vietovę valdė Chodkevičiai. Iki 1634 rūmai buvo perstatyti, jie labai nukentėjo per Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Rusijos karą (1654–67), nebuvo atstatyti – liko tik palivarkas ir ūkiniai pastatai. Nuo seno pro Markučius palei Vilnelę aukštyn driekėsi Vilniaus pramoniniai statiniai – vandens malūnai, užtvankos, lentpjūvės.
1810 A. Chodkevičius dvarą pardavė Vilniaus iždininkui J. Eismuntui, šis juos pavadino Svistapole. 19 a. viduryje Markučiai tapo turtingųjų vilniečių poilsio vieta – buvo statomos vilos, veikė restoranai (Betliejus, Geležinė trobelė, Karlsbadas ir kiti, greta kai kurių – degtinės varyklos ir alaus daryklos), kavinės, biliardinės, įrengta parkų, iškasta tvenkinių. 19 a. viduryje buvusių rūmų liekanas tyrinėjo A. H. Kirkoras ir E. Tiškevičius. 1860 pro Markučių pietinę dalį nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio Vilniaus–Naujosios Vilnios ruožas. 1867 dvarą įgijęs A. Melnikovas 1875 padovanojo jį dukrai Varvarai (1855–1935) – paskutinei dvaro valdytojai. Varvara antrąkart ištekėjo už poeto A. Puškino sūnaus Grigorijaus, jis dvare gyveno nuo 1899 (mirė 1905). 20 a. 1 dešimtmetyje Markučiai buvo prijungti prie Vilniaus.
viena Markučių gatvė (2023)
1939 09 SSRS okupavus Vilnių dvaras buvo nacionalizuotas, vėliau čia įkurtas literatūrinis A. Puškino muziejus. Jame saugoma daugiau kaip 8000 eksponatų, atspindinčių 19 pabaigos–20 a. pradžios rusų dvarininkų buitį. Po II pasaulinio karo Markučių vakarinėje dalyje pastatyta pramonės įmonių.
Markučių dvaro muziejus
R. Ryliškis Markučiai. Vilnios slėnis Vilnius 2011.
2205
-Svistapolė