Brando Marlon (Marlonas Brandò), tikr. Brando Jr., Brando Junior 1924 04 03Omaha (Nebraskos valstija) 2004 07 01 Los Andželas, Jungtinių Amerikos Valstijų aktorius.
Išsilavinimas
Vaidino mėgėjiškuose mokyklos spektakliuose. 1941–43 mokėsi Shattuck‑Saint Mary’s karo mokykloje Faribault (Minesotos valstija). 1943 atvyko į Niujorką, čia lankė Naujosios dramos mokyklos studiją (New School’s Dramatic Workshop, pas Stellą Adler, 1901–92), vėliau (su pertraukomis) – Actors studio (pas E. Kazaną), mokėsi vadinamojo Metodo (Stanislavskio sistemos variantas).
Teatro vaidmenys
Nuo 1944 vaidino Brodvėjaus teatruose (debiutinis Nelso vaidmuo spektaklyje Johno Van Druteno Aš prisimenu, mama, režisierius Johnas Van Drutenas, Seidžas – M. Andersono Truckline Cafe, režisierius H. E. Clurmanas, Marčbenksas – G. B. Shaw Kandida, režisierius Guthrie McClinticas, Deividas – Beno Hechto Vėliava gimė, režisierius Lutheris Adleris, visi 1946). Išgarsėjo prieštaringu pagrindinio herojaus Stanlio Kovalskio vaidmeniu spektaklyje T. Williamso Geismų tramvajus (1947, ir ekranizacijoje 1951, abiejų režisierius E. Kazanas), jį kurdamas pritaikė naujovišką, improvizacija pagrįstą realistinį vaidybos būdą. 1959 įsteigė kino bendrovę Pennebaker Productions, režisavo vesterno žanro filmą Vienaakiai valetai (One‑Eyed Jacks 1961, vaidino Rio). 7–8 dešimtmetyje aktyviai dalyvavo judėjime už indėnų ir afroamerikiečių teises.
Marlon Brando
Kino vaidmenys
M. Brando. Vito Korleonės vaidmuo filme Krikštatėvis (1972, režisierius F. F. Coppola)
Kine vaidino nuo 20 a. 6 dešimtmečio. Reikšmingus vaidmenis sukūrė režisierių E. Kazano (Emilianas – Tegyvuoja Zapata! 1952, Kanų kino festivalio prizas, Teris Malojus – Uostas 1954, Oskaras 1955), J. L. Mankiewicziaus (Markas Antonijus – Julijus Cezaris 1953), F. F. Coppolos (Vitas Korleonė – Krikštatėvis 1972, Oskaras 1973, Kurcas – Mūsų dienų Apokalipsė 1979), B. Bertolucci (Polas – Paskutinis tango Paryžiuje 1972). Kiti svarbesni vaidmenys: Džonis (Laukinis 1953, režisierius László Benedekas), Sakinis (Arbatos ceremonija rugpjūtį 1956, režisierius Danielis Mannas), Loidas Gruveris (Sajonara 1957, režisierius Joshua Loganas), Fletcheris Christianas (Maištas laive „Bounty“ 1962, režisierius L. Milestone’as), Piteris Kvintas (Nakties ateiviai 1971, režisierius Michaelis Winneris), Džor‑Elas (Supermenas 1978, režisierius Richardas Donneris).
Nuo 20 a. 9 dešimtmečio pabaigos vaidino daugiausia nepagrindinius vaidmenis (Ijanas Makenzis – Sausas baltas sezonas 1989, režisierė Euzhan Palcy, Karminas – Pirmakursis 1990, režisierius Andrew Bergmanas, Džekas Mikleris – Don Žuanas iš Marko 1994, režisierius Jeremy Levinas, Makartis – Drąsuolis 1997, režisierius J. Deppas, Maksas – Atlygis 2001, režisierius Frankas Ozas). M. Brando vaidmenys intensyvūs, energingi, seksualūs, daug tikroviškesni nei iki tol vaidinusių Holivudo aktorių.
Apdovanojimai
Kanų kino festivalio prizas (1952). Oskaras (1955, 1973, atsisakė priimti protestuodamas prieš indėnų diskriminaciją Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenėje). 1960 M. Brando skirta žvaigždė Holivudo Šlovės alėjoje.
Atminimo įamžinimas
Parašė autobiografinę knygą Dainos, kurias man dainavo motina (Songs My Mother Taught 1994, su Robertu Lindsey). Apie M. Brando sukurtas dokumentinis filmas Paklausyk, Marlonai (Listen to me, Marlon 2015, režisierius Stevanas Riley).
1706