marmurnis òniksas, nuosėdinė chemogeninė uoliena; travertino tanki, juostuota atmaina. Susidaręs iš kalcito arba aragonito. Būdinga įvairaus storio, spalvų (balsvų, žalsvų, rausvų, šviesiai rusvų, rausvai arba gelsvai rudų; atspalvį ir jo intensyvumą dažniausiai suteikia geležies junginių priemaišos, jų kiekis) ir skaidrumo sluoksneliai, juostelės; būna radialinių darinių. Blizgesys stiklo. Susidaro iš kalcio karbonato ir anglies dioksido prisotinto požeminio vandens tirpalų karstinėse olose (sudaro pluteles, stalaktitus, stalagmitus), karštųjų versmių aplinkoje. Dažniausiai užpildo plyšius, sudaro tarpsluoksnius klintyse, travertinuose, įvairios sudėties tufuose, smiltainiuose. Vertinamas dėl gražios tekstūros, nedidelio kietumo (lengvai gludinamas), šviesos laidumo, todėl naudojamas kaip dekoratyvinis akmuo – apdailai, įvairiems dailės dirbiniams gaminti.
marmurinio onikso tekstūra
Marmurinio onikso klodų randama Afganistane, Alžyre, Armėnijoje, Brazilijoje, Egipte, Indijoje, Irane, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje, Pakistane, Rusijoje; su karštosiomis versmėmis susijusių telkinių yra Alžyre, Egipte, su karstiniais procesais – Turkmėnijoje, Uzbekijoje. Buvo naudojamas dar senovės Egipto, Asirijos, Babilonijos meistrų. Senovės Romoje (buvo atvežamas iš Egipto) naudotas mozaikoms ir inkrustacijoms gaminti; jį, kaip egiptietiškąjį alebastrą, aprašė Plinijus Vyresnysis.
-Meksikietiškasis oniksas; -egiptietiškasis oniksas; -rytų alebastras