Márnos mšis, sąjungininkų (Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos) ir Vokietijos kariuomenės mūšis per Pirmąjį pasaulinį karą. Vyko 1914 09 06–09.
Veikdama pagal A. von Schlieffeno planą, Vokietijos kariuomenė (1 350 000 žm., vadai H. von Moltke, K. von Bülowas, A. von Kluckas) įsiveržė į Šiaurės Prancūziją, beveik be pasipriešinimo artėjo iš šiaurės rytų pusės Paryžiaus link, bet, manoma, dėl klaidingai suprasto įsakymo pasuko į pietus. Paryžiaus įgulos vadas S. Gallieni įtikino Prancūzijos vyriausiąjį kariuomenės vadą J. J. C. Joffre’ą pulti neapgintą Vokietijos kariuomenės sparną. Kritišku momentu Paryžiuje buvę rezervo daliniai panaudojus 600 rekvizuotų taksi automobilių buvo permesti į frontą. Mūšyje žuvo ar buvo sužeisti apie 260 000 sąjungininkų bei apie 250 000 Vokietijos kareivių. Vokietijos kariuomenė atsitraukė Aisne’os upės link.
Vokietijos kariai Marnos mūšyje
Dėl pralaimėto mūšio žlugo Schlieffeno planas ir Vokietijos greitos pergalės Vakarų fronte viltys. Per tolesnę I pasaulinio karo eigą Vokietijai teko kariauti dviem frontais.