marodieriãvimas (pranc. marauder – vagiliauti), nukautųjų ar sužeistųjų turto grobimas kautynių lauke savanaudiškais tikslais arba civilių gyventojų apiplėšinėjimas priešo teritorijoje; karo nusikaltimas. Marodierius gali būti tik karys, civilis asmuo gali būti tik jo bendrininkas. Įsakymą grobti gali duoti vadas (karinis viršininkas) raštu ar žodžiu. Gali būti daromas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto, okupacijos ar aneksijos metu, vandens ar sausumos teritorijoje, kurioje vyksta ar ką tik vyko ginkluotas susirėmimas, t. p. iš sužeistųjų, gabenamų iš kautynių lauko į medicinos įstaigas. Marodieriavimo dalykas gali būti bet koks turtas (drabužiai, avalynė, pinigai ir kita), grobiamas iš nukautųjų ar sužeistųjų, priklausančių toms pačioms ar priešo ginkluotosioms pajėgoms, t. p. civilinių asmenų. Daiktų vertė, kaina, teisinė priklausomybė ir kita nusikaltimui nustatyti reikšmės neturi. Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už marodieriavimą numatyta Baudžiamajame kodekse (2003).
1986