Maròko architektūrà
Tradicinė architektūra
Tradicinių gyvenamųjų namų architektūroje vyrauja 2 aukštų namai su vidiniais kiemais, galerijomis ir arkadomis (daugiausia Rabate), apskrito plano plūkto molio namai su smailėjančiais šiaudiniais stogais – nualai (netoli Rabato). Atlaso kalnų regiono kaimuose buvo statomi daugiaaukščiai įtvirtinti gyvenamieji kompleksai (vadinami kasbomis) storomis plūkto molio sienomis su bokštais ir šaudymo angomis, ūkiniais pastatais. Klajokliai gyvena vilnonio audinio palapinėse.
Iki 16 amžiaus
Išliko pirmo tūkstantmečio prieš Kristų akmeninių apskrito plano antkapinių statinių, vadinamųjų šušių, finikiečių gyvenviečių (Tingis, dabar Tanžeras), romėnų miestų (Volubilio, Tamudo; visi 1 a. pr. Kr.–3 a.) su architektūriniais ansambliais fragmentų.
Vidurinių amžių miestus sudarė kasbos ir medinos, juos juosė gynybinės sienos su stačiakampio plano bokštais ir vartais (Feso medina, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1981, Marrakešo medina, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1985). Pastatai statyti iš akmens, betono, molio ir nedegtų plytų; jie grakščių proporcijų, su kupolais, įvairių formų arkomis, dekoruoti ornamentine keramika, mozaika, turi maurų stiliaus bruožų. Susiformavo savitas mečetės su kvadratinio plano minaretais tipas, kuriam būdinga daugiakolonė maldos salė su arkadomis, mihrabas su strėlės pavidalo arka ir artesonadu.
11–13 a. daugiausia statyta tvirtovės (Amargu tvirtovė netoli Feso), miestų (Marrakešo, Rabato) įtvirtinimai su bokštais ir akmeniniais vartais (Bab Agnau 1130–63, Bab er Robb 1184–99, vartai Marrakeše). Valdant Marinidų dinastijai (1269–1465) plito pastatų puošimas raižyba, keramika, stiklo mozaika, vitražais (Didžioji mečetė Tazoje, Attarino medresė Fese), architektūrai įtakos turėjo arabų kultūra.
Viduriniais amžiais gausiai statyta mečetės ir medresės: al Karavijino Fese (859, perstatyta 1135), Didžioji Tazoje (po 1142), Meknese (12 a.), Kutubijos Marrakeše (baigta 1162, 1158–96 tašyto akmens minaretas), Chasano Rabate (1195), En Nejjarino (13 a., 1756 restauruota), Bu Inanijos (14 a., 1922 restauruota, abi Meknese), Muchammado ibn Sahilio (1331), Ben Jusufo (14 a. vidurys, abi Marrakeše).
16–19 amžius
Ait‑Ben‑Haddu ksara (17 a.)
16–17 a. architektūra išsiskiria puošnumu, prabanga (Didžioji mečetė Tanžere, Tetuane, Filados medresė Meknese, 1689). Įsigalėjus sufizmui suprojektuota kulto kompleksų (vadinamųjų zavijų; Sidi Bel Abbaso laidojimo kompleksas, pradėtas 1605), mauzoliejų (Saadidų mauzoliejus Marrakeše, 1578–1603, 1917 restauruotas), karavansarajų, pirčių. 18–19 a. pastatyta Bab el Mansur el Aleudžo vartai (baigti 1732), Karališkieji Dar el Machzeno (17–18 a.), Dar el Beidos (1790, dabar Karo akademija), Dar Džamai (1873–94, dabar Maroko meno muziejus; visi Meknese), al Mamunijjos (18 a., dabar viešbutis), Dar si Saido, Bahijos (architektas al Hadž Muhammadas ibn Mechi al Mifiui, abu 19 a. pabaiga; visi Marrakeše) rūmai.
20 amžius
Prancūzijos valdymo laikotarpiu daug pastatų suprojektavo 1912–23 šalyje dirbęs architektas H. Prostas (nauji Marrakešo, Mekneso, Rabato priemiesčiai). Maroko prancūzų valdomos dalies urbanistinę plėtotę inicijavo prancūzų generolas L. H. G. Lyautey (1854–1934). 20 a. viduryje miestuose pastatyta modernių konstrukcijų ir medžiagų statinių: Teismo rūmai Kasablankoje (1915, architektas J. Marrastas), generalinio rezidento generolo L. H. G. Lyautey rezidencija Rabate (1918, architektai A. Laprade’as, A. Laforgue’as, dabar Prancūzijos ambasada), paštas Kasablankoje, geležinkelio stotis (abiejų architektas A. Laforgue’as), banko rūmai (visi apie 1920, architektai A. A. Cadet, E. Ch. Brionas, abu Rabate), pastatas Liberte Kasablankoje (1950, architektas L. Morandi), ligoninė Rabate (20 a. vidurys, architektas E. Delaport’as), mokykla Tit-Mellile (1960, architektas J. F. Zévako).
Chasano II mečetė Kasablankoje (1993, architektas M. Pinseau)
1956 paskelbus nepriklausomybę sparčiai statyti daugiabučiai gyvenamieji namai (kompleksas Dar Lamane Kasablankoje, 1983, architektai A. Charai, g. 1934, A. Lazrakas, g. 1944), pramoniniai ir visuomeniniai pastatai, naudotos tiesioginius saulės spindulius sulaikančios architektūrinės konstrukcijos (Muchamedo V mauzoliejus Rabate, baigtas 1973, architektas Vo Toanas, g. 1924, viešbutis Tichka Marrakeše, 1986, architektas Ch. Boccara). Daugiausia projektavo vietiniai (E. Azagurmas) ir prancūzų (A. Laprade’as, A. Laforgue’as, J. F. Zévako, E. Ch. Brionas, A. A. Cadet) architektai. 20 a. pabaigoje pastatyta vienas didžiausių sakralinių pastatų pasaulyje – Chasano II mečetė Kasablankoje su biblioteka, nacionaliniu muziejumi (1993, architektas M. Pinseau), L. Majorelle’io rūmai su sodu (20 a., dabar islamo meno muziejus, įkurtas dizainerių Y. Saint Laurent’o, P. Bergé).
Marakešo Menaros oro uosto 3 terminalas (2016, architektūrinė bendrovė Abdou Lahlou Architectes)
Didysis teatras Kasablankoje (2020, architektai Christianas de Portzamparcas, Rachidas Andaloussi)
Pasaulio paveldo vertybės
Feso (nuo 1981), Marrakešo (nuo 1985), Tetuano (nuo 1997), Essauiros (nuo 2001) medinos, Ait‑Ben‑Haddu ksara (nuo 1987), Mekneso istorinis miestas (nuo 1996), Volubiliso archeologinė vietovė (nuo 1997), al Džadida (2004), Rabatas (nuo 2012).
2271
Maroko kultūra